Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) fotografijos galerijoje „Pozityvas-negatyvas“ veikia Anos Tichomirovos (Anya Tikhomirova) paroda „Mokinystės #1“.
A. Tichomirova, vizualiųjų menų atstovė, gimė Prancūzijoje, rusų šeimoje. Vaikystėje ir paauglystėje aktyviai sportavo, buvo komandos „Prancūzijos dailiojo čiuožimo viltis“ narė. Studijavo aktorinį meistriškumą Paryžiuje, vėliau 10 metų dirbo aktore teatre ir televizijoje. Londone studijavo psichologiją ir režisūrą. Ji – trumpametražio filmo „Pirmasis lūpdažis“ (16 mm, 14 min) scenarijaus ir filmo autorė. Vėliau Italijoje kūrė trumpo ir ilgo metro filmus. Susidomėjo dokumentiniais filmais, ypač tapatybės tremtyje, priklausomybės tam tikrai kultūrai, teritorijai temomis. Tai nuvedė ją į Rusiją, šeimos kilmės vietą, kur ji įgyvendino videoprojektą „Inostranka“. Vėliau A. Tichomirova grįžo į Paryžių ir tęsė darbą vaizdo įrašų ir meninės fotografijos srityse. Šiuo metu gyvena Aukštutinėje Normandijoje, dirba ir kuria vaizdo įrašus, užsiima dokumentine ir menine fotografija, vykdo skaitmeninius medijų projektus, piešia.
A. Tichomirova sukūrė fotografijų seriją „Mokinystės #1“ (Pô, Burkina Faso, La Chapelle-sur-Dun, Prancūzija). Fotografijose atsispindi vaikų gyvenimo mokykloje akimirkos, kurias galima santykinai įvardyti žodžiais: skaityti, rašyti, skaičiuoti, būti, turėti, bausti, piešti ir žaisti. Menininkė siekė atrasti tai, kas jungia vaikus ir jaunuolius, kurie gyvena ir mokosi skirtingomis sąlygomis, tačiau sykiu patiria panašius dalykus mokykloje. Be to, kas vaikus skiria, jų individualybės, autorė ieškojo bendrų panašumų: energijos, troškimo, motyvacijos, savanoriškos ar ne, dažnai nesąmoningos, mokytis, augti, realizuotis, nepaisant gyvenimo sąlygų. Nors ir neįmanoma nematyti akivaizdžių skirtumų, fotografei nerūpėjo sukurti dviejų polių lyginamosios sistemos ar akcentuoti skirtumų. Vis dėlto panašumai, kuriuos menininkė įžvelgė, dar labiau pabrėžia, kokie neteisingi yra skirtumai.
Daugiau autorės darbų galima rasti adresu www.anyatikhomirova.com.