Šiandien, spalio 17 d., ES šalių aplinkos ministrai, Liuksemburge susirinkę į Aplinkos tarybos posėdį, apsvarstė Europos Komisijos pateiktus siūlymus reglamentams dėl ES valstybių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo ES apyvartinių taršos leidimų sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose (žemės ūkis, transportas, pastatai, atliekų tvarkymas ir kt.) 2021-2030 m. laikotarpiu ir žemės naudojimo ir miškininkystės sektoriaus įtraukimo. Tai pirmieji politiniai debatai dėl šių siūlymų.
Ministrai diskutavo, ar Pastangų pasidalijimo reglamente numatytos priemonės yra pakankamai efektyvios ir lanksčios pasiekti ES užsibrėžtą tikslą – 30 proc. sumažinti ŠESD išmetimą iki 2030 m. Pagal šio reglamento pasiūlymą Lietuva ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančius sektoriuose ŠESD kiekį privalės sumažinti 9 proc., palyginti su 2005 m. Vėliau Europos Komisijos įgyvendinamuoju teisės aktu bus įtvirtintos metinės ŠESD kvotos, remiantis 2016-2018 m. duomenimis.
Kaip sakė posėdyje dalyvavęs aplinkos viceministras Algirdas Genevičius, Lietuvai sukėlė abejonių kiekvienos šalies įsipareigojimų skaičiavimo metodika. EK naudoti duomenys, pavyzdžiui, makroekonominiai rodikliai, skiriasi nuo mūsų nacionalinių duomenų. Be to, nuvertinamos jau atliktos Lietuvos pastangos mažinti ŠESD išmetimą, nes per metus leidžiamas išmesti šių dujų kiekis bus apskaičiuojamas pagal 2016-2018 m. vidutiniškai išmestą kiekį. Mūsų šalis pasiūlė išplėtoti siūlomas lankstumo priemones, kurios padėtų lengviau pasiekti ŠESD mažinimo tikslus.
Lietuva pritarė Aplinkos tarybos išvadoms, kuriomis patvirtinta ES šalių bendra pozicija rengiantis Biologinės įvairovės konvencijos šalių 13-ajai konferencijai, Kartachenos biosaugos protokolo šalių 8-ajam ir Nagojos genetinių išteklių protokolo šalių 2-ajam susitikimams, vyksiantiems š. m. gruodį Meksikoje. Ši pozicija paremta siekiu saugoti ir darniai naudoti biologinę įvairovę, atkurti pažeistas ekosistemas, plėsti saugomas teritorijas, spręsti invazinių rūšių plitimo prevencijos ir valdymo ir kt. problemas.
Mūsų šalis iš esmės pritarė ir Aplinkos tarybos išvadoms dėl tvaraus vandens išteklių valdymo. Labai svarbu, pasak Algirdo Genevičiaus, kad Lietuva, įgyvendindama Bendrąją vandens politikos direktyvą, galėtų lanksčiai pasirinkti priemones pagal savo socialinę, ekonominę, geografinę padėtį ir specifines sąlygas.