Daugiausiai kokliušo atvejų šiemet registruota Kaune

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje iki rugsėjo užregistruoti 25 kokliušo atvejai (sergamumo rodiklis 0,09 atv./10 tūkst. gyv.). Tai net 43,92 proc. mažiau palyginti su 2015 m. tuo pačiu periodu, kai buvo registruoti 45 kokliušo atvejai (0,16 atv./ 10 tūkst. gyv.). Iš visų susirgusiųjų 8 atv. (32 proc.) buvo gydomi ligoninėje. Kokliušu susirgo 15 (60 proc.) moterų ir 10 vyrų (40 proc.).

Didžiąją sergančiųjų dalį sudarė kūdikiai ir vaikai 0-4 m. grupėje – 8 atv. (32 proc.), mažiausiai sergančiųjų teko 5-9 m. ir 20-29 m. grupėse – po 1 atv. (4 proc.), 10-14 m. ir 15-17 m. vaikai – po 6 atv. (24 proc.), 30 m. ir vyresnių asmenų tarpe registruoti 8 atv. (12 proc.).

Kauno administracinėje teritorijoje registruota 11 (44 proc.) ligos atvejų, Vilniaus – 8 (32 proc.) atv., Panevėžio ir Tauragės – po 2 atv. (8 proc.). Klaipėdos ir Marijampolės administracinėse teritorijose registruota po 1 (4 proc.) ligos atvejį.

Pirmąjį šių metų pusmetį buvo registruotas kokliušo protrūkis Raseinių r. Jo metu susirgo trys 14-15 metų mergaitės. Visos jos buvo skiepytos keturiomis difterijos, stabligės, kokliušo vakcinos  dozėmis, viena iš jų – penkiomis vakcinos dozėmis.

Pastaraisiais metais stebėtas itin didelis sergamumas kokliušu paauglių tarpe, atsižvelgiant į tai bei įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo 2015 m. spalio mėn. įtraukta palaikomoji kokliušo vakcinos dozė 15-16 m. vaikams. Šiuo metu iš 31 ES ir EEE šalies trylikoje į Nacionalinius vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius yra įtrauktas paauglių skiepijimas kokliušo vakcina. Keturiose šalyse revakcinuojami ir suaugę asmenys, o dviejose – tik rizikos grupėms priklausantys asmenys.

Parengė Eglė Savickienė

Imunoprofilaktikos skyriaus

visuomenės sveikatos specialistė