Gerbiamoji Seimo Pirmininke, Seimo nariai, ministrai,
šiandien išgyvename kiekvienos kadencijos Seimo narių patirtą jausmą, kaip greitai prabėga ketveri metai. Darbą baigia vienuoliktas nepriklausomos Lietuvos Seimas ir šešiolikta Vyriausybė. Esame antra iš eilės Vyriausybė, kuri dirbo visą kadenciją, nors valdančiosios koalicijos ir opozicijos jėgos buvo apylygės. Labai svarbu, kad čia radome sutarimą daugeliu Lietuvai svarbių klausimų. Manau, kad mūsų politiniame gyvenime atsiranda daugiau atsakomybės, išminties ir stabilumo.
Šiuos ketverius metus augant ekonomikai, toliau laikėmės iždo politikos drausmės. Todėl mūsų valstybė yra gerokai stabilesnė ir atsparesnė galimiems netikėtumams ar krizių audroms. Lietuva sukaupė daug augimo jėgų, sustiprino savo ekonomiką ir jau netrukus gali pradėti dosniau didinti atlyginimus ir pensijas, veiksmingiau spręsti socialines problemas.
Įvestas euras tapo Lietuvos gebėjimo tvarkyti savo finansus kokybės ženklu ir atnešė tarptautinių rinkų pasitikėjimo dividendų.
Atverdami naujas labai perspektyvias rinkas kituose žemynuose, augančios ekonomikos ir mega rinkų šalyse, atrėmėm Rusijos draudimų ir recesijos smūgį Lietuvos eksportui. Į regionus nukreiptos investicijos sužadino verslo plėtrą nuo didmiesčių atokiau esančiuose miestuose ir miesteliuose. Šių gerųjų permainų norėtųsi daugiau, bet dar kartą pakartosiu – regionų ekonomiką gaivinti yra sunkiau ir brangiau negu marinti. Manau, ši skausminga krizės laikų nepamatuoto taupymo pamoka ateityje neleis daryti panašių klaidų.
Lietuvos politinę nepriklausomybę patikimai sustiprinome energetiniu saugumu. Nuo šiol mūsų valstybė gali savarankiškai apsirūpinti energetiniais ištekliais iš įvairių šaltinių. Šilumos ir elektros gamybai pradėjome plačiai naudoti vietinį kurą. Dėl to ne tik ženkliai sumažėjo energijos kainos vartotojams – Lietuvoje sukurta energijos iš vietinio kuro gamybos pramonė, kurios pažangios technologijos jau eksportuojamos į kitas šalis.
Pradėjome derybas dėl Lietuvos narystės vienoje įtakingiausių pasaulio ekonominių institucijų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Tikimės, kad nauja koalicinė Vyriausybė sėkmingai užbaigs šį darbą, ir Lietuva, kaip buvo numatyta, 2018 metais taps EBPO nare.
Naujų grėsmių akivaizdoje šimtus milijonų eurų investavome į krašto gynybinių pajėgumų plėtrą. Lietuva, pradėjusi vykdyti savo įsipareigojimus NATO –stiprinti ir palaikyti nacionalinės kariuomenės galią, sąjungininkų akyse susigrąžino patikimos ir atsakingos partnerės vardą. Būsime geriau apginti, jeigu tuo rūpinsimės ir patys.
Inicijavę aukštojo mokslo permainas, laikėmės principo – mūsų kelias ne tarpusavio konkurencija, o kooperacija. Lietuvos rinka yra per maža dešimtims universitetų ir kolegijų. Kauno geriausi universitetai jau parengė jungimosi planus. Įstatymu įteisintas valstybės užsakymas rinkoje paklausių specialybių garantuoja kvalifikuotų specialistų rezervą ateities ekonomikai. Gerą žinią siunčia profesinio mokymo sistema – profesinis rengimas pastaraisiais metais dar labiau sustiprino savo patrauklumą.
Gerbiamieji,
Šešioliktoji Vyriausybė sprendė aštrias kasdienes problemas ir kūrė prielaidas ateities gerovei.
Mes nepaliekame naujų valdžios skolų gyventojams. Baigiami išmokėti iš krizės laikų paveldėti finansiniai įsipareigojimai. Skirdami šimtamilijonines kompensacijas, didindami krašto apsaugos finansavimą, deja, pritrūkome išteklių dosniau padidinti pensijas, kitas socialines išmokas ir atlyginimus.
Tačiau parengtas socialinis modelis – giluminė struktūrinė reforma yra mūsų investicija į Lietuvos ekonominės ir socialinės gerovės perspektyvą. Lieku prie savo nuomonės – ši reforma yra būtina, kad pritrauktume investuotojus, kad atsirastų naujų darbo vietų, kurias steigia ne valdžia, o sėkmingai plėtojamas verslas, kad sparčiau augtų atlyginimai, kad būtų stipresnės socialinės garantijos ir mažėtų socialinė atskirtis, būtų didesnė pajamų lygybė.
Neslėpsiu, tikėjausi šiuolaikiškesnio profsąjungų požiūrio, daugiau politinės paramos Seime. Juk būtent ši valdančioji koalicija ėmėsi Lietuvos ekonomikai ir jos konkurencingumui gyvybiškai svarbios ir socialiai labai jautrios reformos. Čia norėčiau padėkoti koalicijos partneriams, o taip pat ir opozicijos liberalų frakcijai, kuri vienareikšmiškai palaikė pertvarką.
Deja, kaip jau pas mus įprasta, planuojamos permainos sulaukė didelio pasipriešinimo, diskusijos dėl didelės apimties teisinio projekto įstrigo ir nusitęsė iki pat rinkimų. Jų rezultatai mums, socialdemokratams, nebuvo palankūs ir dėl būsimų pertvarkų baimės. Bet, jeigu mes norime naujų investicijų, kurias savo rinkimų programose žadėjo skatinti ne viena partija, darbo ir socialinių santykių reforma neišvengiama.
Mielieji,
nuoširdžiai dėkoju koalicijos partneriams ir opozicijos atstovams už kartu priimtus Lietuvai svarbius sprendimus. Savo kalbą norėčiau baigti palinkėjimu naujam Seimui mūsų politikos džentelmeno, 90-metį švenčiančio Prezidento Valdo Adamkaus žodžiais. Pradėdamas savo kadenciją jis sakė: „Suglauskime pečius, kad pakeltume sunkią naštą.“ Šie žodžiai kaip niekada prasmingi ir šiandien.
Ačiū už dėmesį.