Nei viena iš visų saulės sistemoje esančių planetų nepatraukė tokio didelio mokslininkų dėmesio kaip Marsas. Kosmosą tyrinėjantys mokslininkai lenktyniauja su laiku ir nepailsdami ieško galimybių išsiųsti žmones į Raudonąją planetą. Žmonijai dar tik kuriant Marso kolonizavimo planus, Oskaro ir Emmy apdovanojimų laureatai režisieriai Brian Grazer ir Ron Howard sukūrė mokslinės dokumentikos juostą MARS apie sėkmingą modernaus mokslo proveržį.
Lietuvoje filmas MARS bus rodomas sekmadieniais 17 val. National Geographic kanalu. Filmo premjera – lapkričio 13 d.
Šešių dalių serialas pasakoja įkvepiančią istoriją, kurioje dabarties moksliniai faktai persipina su ateities fikcija ir nukelia žiūrovus į 2033 metus. Draminis siužeto scenarijus, specialieji efektai ir dokumentikos intarpai – tai naujas TV žanras, išlaikantis nuoseklų dėstymą ir kuriantis įtampą.
„Aš ir mano bičiulis Brian išsikėlėme ambicingą uždavinį sukurti dokumentinį filmą apie astronautų kelionę į Marsą, kuriame būtų ir realaus gyvenimo detalių. Žiūrovams pristatomas filmas yra vaizdingas ir patirtimi paremtas kinematografijos kūrinys. National Geographic ambicijos buvo didelės ir mes jaučiamės pagerbti galėdami imtis šio iššūkio“, – sako MARS režisierius Ron Howard.
Istorija prasideda 2033 m., kuomet į misiją Marse išsiunčiama pirmoji astronautų grupė. Misiją į kosmosą finansuoja dvi viešo ir privataus sektoriaus įmonės: Marso misijos korporacija, 2022 metais inicijuota kosmosą tyrinėjančių įmonių asociacija, kurios būstinėje Londone kuriamos technologinės programos, ir Tarptautinis Marso mokslo fondas, įsteigtas planuojamai ekspedicijai.
Šių dienų mokslininkų tikslas pasiekti Raudonąją planetą perpasakojamas pasitelkiant dokumentikos tikslumą ir gyvus interviu su novatoriais, kurie vykdo tyrimus ir vysto kosmoso technologijas. Ne mažiau svarbi suprojektuotos ateities aktualijas ir šių dienų realijas jungianti grandis – drama paremtas siužetas ir specialieji efektai, dalis scenų buvo filmuojamos Maroko dykumose ir Budapešte.
Scenarijuje daug dėmesio skiriama kruopščiai atrinktai tarptautinei 6 astronautų komandai. Pirmajai Misijai vadovauja amerikietis Ben Sawyer (akt. Ben Cotton), kartu su juo į ekspediciją leidžiasi korėjietė pilotė Hana Seung (akt. Jihae), hidrologas ir biochemikas iš Ispanijos Javier Delgado (akt. Alberto Ammann), iš Prancūzijos kilusi fizikė Amelie Durand (akt. Clementine Poidatz), mechanikos inžinierius ir robotikos specialistas iš Nigerijos Robert Foucault (akt. Sammi Robiti) ir Rusijosje gerai žinoma geologė Marta Kamen (akt. Anamaria Marinca). Žemėje likusioje valdymo stotyje Londone dirba Hana Seung dvynė sesuo Joon Seung (akt. Jihae) ir misijos vadovas iš Prancūzijos Ed Grann (akt. Olivier Martinez).
Erdvėlaiviu Daedalus vykusi pirmoji astronautų komanda sėkmingai pasiekia Marsą ir įkūria operacijų bazę. Į antrąjį misijos etapą išsiunčiama branduolinės fizikos ekspertė iš D. Britanijos Leslie Richardson (akt. Cosima Shaw) kartu su vyru, pasaulinio pripažinimo sulaukusiu eksperimentinės botanikos specialistu dr. Paul Richardson (akt. John Light).
Kūrėjų komanda stengėsi kaip įmanoma tiksliau atvaizduoti realius mokslinius faktus ir intensyviai dirbo su daugybe ekspertų. Gruzijos technologijos instituto aviacijos inžinierius ir kosminių technologijų specialistas dr. Robert Braun konsultavo apie mokslinių faktų atvaizdavimą. Dr. Mae Jemison,buvusi NASA astronautė ir pirmoji afroamerikietė, skridusi į kosmosą, daug dirbo su filmo herojais kuriant jų personažus.
Kalbant apie vizualinę filmo pusę, režisieriai kreipėsi į NASA ir SpaceX, kurie padėjo sukurti tikrovišką erdvėlaivio Daedalus dizainą ir Olympo miestą, juostoje minimą kaip pirmą žmonių koloniją Marse. Kostiumų dizainerė Daniela Ciancio kruopščiai rinkosi medžiagą astronautų kostiumams, kuri turėjo būti lengva, lanksti, stipri ir sudaryti radiacijai atsparios medžiagos įvaizdį.
Dokumentinės juostos MARS kūrėjai nufilmavo gausybę interviu su mokslininkais, kurie šiuo metu dirba bandydami rasti atsakymus vis dar neatsakytiems klausimams. National Geographic gavo išskirtinę galimybę pasikalbėti su Elon Musk, kompanijų SpaceX ir Tesla įkūrėju, bei jo komanda, kuriems balandžio mėnesį pavyko sėkmingai nutupdyti daugkartinio naudojimo raketą Falcon 9 ant platformos vandenyje rytinėje JAV pakrantėje.
„Žmonijos ateitis neabejotinai pasuks vienu iš dviejų kelių: arba mes tapsime viena iš civilizacijos rūšių, arba liksime įstrigę toje pačioje planetoje, kuri anksčiau ar vėliau išnyks. Pirmasis variantas, man asmeniškai, yra malonesnis ir labiau įkvepiantis“, – teigia Elon Musk.
Keliamas tikslas ne tik pasiekti, bet ir kolonizuoti Marsą kosmoso mokslininkų bendruomenėje kelia aršias diskusijas. Kyla klausimas ne tik „ar mes galime?“, bet ir „ar mes turėtume?“. Neil DeGrasse Tyson nėra įsitikinęs, jog mes turime siųsti žmones į Marsą. Jis teigia, jog mažiau pastangų ir finansinių išteklių kainuotų išsiaiškinti, kaip sumažinti potencialias Žemei kylančias grėsmes, negu kuriant kitos planetos kolonizavimo planą siekiant išsaugoti žmoniją. „Manau, jog mes turėtume aplankyti planetas kaip vietas, kuriose dar nesame iki šiol buvę. Bet mes išsivystėme Žemėje ir turime likti čia gyventi“, – sako jis.