Lapkričio 23 d. posėdyje, vykdydamas parlamentinę kontrolę, Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) aptarė Socialinių įmonių įstatymo įgyvendinimą ir neįgaliųjų užimtumo rėmimą.
Komitetas nusprendė siūlyti Vyriausybei skubiai tobulinti Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4623 ES (2016 m. rugsėjo 20 d. po pateikimo Seime šis projektas grąžintas Vyriausybei tobulinti) ir teikti jį Seimui svarstyti šios sesijos metu.
Komitetas nutarė tęsti šią parlamentinę kontrolę.
Komitetas išreiškė susirūpinimą tuo, kad 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte suplanuotų valstybės biudžeto asignavimų valstybės paramai socialinėms įmonėms finansuoti užteks tik nepilnam metų ketvirčiui. Trūkstamų lėšų SRDK jau yra paprašęs savo išvadoje. Komiteto nariai domėjosi valstybės paramos socialinėms įmonėms finansavimo šaltiniais ir neįgalių darbuotojų užimtumo rėmimo lėšų poreikiu ateityje. Komitetas išreiškė susirūpinimą tuo, kad 2004–2015 m. socialinių įmonių skaičius išaugo 12,5 karto, jose dirbančių neįgaliųjų skaičius – 10,5 karto, o socialinėms įmonėms suteikta valstybės pagalba – beveik 20 kartų.
Komiteto nariai lygino valstybės paramos efektyvumu socialinėse įmonėse ir kitose įmonėse (pagal Užimtumo rėmimo įstatymą). Jie abejojo, ar tikslinga remti neįgalių darbuotojų užimtumą pagal Socialinių įmonių įstatymą ir pasiūlė neįgalaus darbuotojo rėmimo „krepšelio“ galimybę. SRDK nariai išreiškė nuomonę, kad valstybės parama socialinėms įmonėms yra neefektyvi, kad daug socialinių įmonių tik įsisavina valstybės paramą, bet įstatymo tikslai nepasiekiami. parlamentarai išsakė galimybę neįgalių darbuotojų rėmimą pagal Socialinių įmonių įstatymą artinti prie neįgalių darbuotojų rėmimo pagal Užimtumo rėmimo įstatymą. Komiteto nariai pasisakė, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas iš esmės, kartu su konkrečių pasiūlymų turinčiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 95-se socialinėse įmonėse dirba 3648 (iš jų daugiausia – asmenys, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis), o 66-iose neįgaliųjų socialinėse įmonėse – 2525 neįgalieji (iš jų daugiausia – asmenys, kuriems nustatytas 30-40 proc. neįgalumo lygis). Daugiausia valstybės paramos, nustatytos Socialinių įmonių įstatyme,- 95 proc. – panaudojama darbo užmokesčio kompensacijai. Du trečdaliai Lietuvoje gyvenančių neįgalių asmenų yra darbingo amžiaus. Iš jų dirba tik 28 proc. neįgaliųjų.