Sergejus Loznica Panevėžyje pristatys filmą „Maidanas“

Gruodžio 1 d. Panevėžyje lankysis ir dokumentinį filmą „Maidanas“ pristatys vienas įdomiausių šių dienų kino kūrėjų Sergejus Loznica. Garsus ukrainiečių kilmės režisierius užfiksavo vieną audringiausių ir skausmingiausių šiuolaikinės Europos įvykių – Maidano revoliuciją. Jo sukurtas dokumentinis pasakojimas „Maidanas“ tapo vieninteliu didelės apimties filmu apie praėjusios žiemos revoliucinius įvykius Kijeve.

2013-ųjų žiemą Ukrainos žmonės sukilo prieš valdžią, priespaudą ir neteisybę. Jie išėjo į gatves, siekdami apginti savo šalį ir laisvę. Statiška kamera fiksuoja susirinkusiuosius į Maidano aikštę. Griaudi šūkiai, skamba dainos, švilpia kulkos. Raudos pinasi su lozungais, o kruvinus susirėmimus su policija lydi dar tvirtesnis pasiryžimas kovoti iki pat pabaigos. Iki pergalės. Sergejaus Loznicos „Maidanas“ – nepagražintas, žiaurus, didingas ir jaudinantis revoliucijos portretas.

„Kai nuvykau į Maidaną, iš karto supratau, kad pagrindinis filmo veikėjas – ne pavienis personažas, o žmonės. Pagrindinis herojus– tauta. Aš negaliu ir neturiu teisės stebėti kurio nors vieno asmens, nes prarasiu savo herojų. Tuomet atsiras personažas. O netgi keli personažai neatstos tautos. Vadinasi, kamera neturi nei judėti, nei sekti paskui vieną žmogų, visi planai turi būti bendrieji arba, blogiausiu atveju, vidutiniai“, –kalbėjo režisierius.

Naują medžiagą iš Maidano aikštės S. Loznica gaudavo beveik kasdien visą sausį ir vasarį. Čia užfiksuota visa emocijų amplitudė – nuo euforijos ir visuotinio solidarumo iki kruvinų grumtynių, nuo šventinio karnavalo iki didvyriškos drąsos, pasiryžus kovoti iki pergalės. Kaip politinis pasipriešinimas prasidėjusi Ukrainos revoliucija greitai virto galingu socialiniu, kultūriniu ir filosofiniu reiškiniu.

Filmo kūrėją ypač sujaudino tai, kad Maidano revoliucija įvyko be akivaizdaus lyderio ar vadovaujančios partijos. Šį reiškinį jis laiko unikaliu ir pabrėžia, kad revoliucija turi įvykti daugumos žmonių sąmonėje. Tuomet jie tampa pasirengę patys priimti sprendimus, prisiimti atsakomybę, o su tokiais piliečiais turi skaitytis bet kokia valdžia.

Montuodamas filmą S. Loznica sąmoningai atsisakė bet kokių komentarų ar balso už kadro, naudojo ilgus planus, įrašinėjo autentišką garsą iš įvykio vietos. Tokiu būdu dokumentininkas siekė maksimaliai panardinti žiūrovą į įvykių sūkurį. „Mano tikslas – atvesti žiūrovą į Maidano aikštę ir suteikti jam progą išgyventi 90 revoliucijos dienų“, – sakė kino kūrėjas

Sergejus Loznica gimė 1964 m. Baltarusijoje, vėliau su šeima persikėlė į Kijevą, kur baigė mokyklą ir matematikos studijas. Dirbo akademinį darbą Kibernetikos institute, taip pat vertė iš japonų kalbos. 1997 m. baigė režisūrą Valstybiniame S. Gerasimovo kinematografijos institute. Nuo 1996 m. S. Loznitsa kuria dokumentinius filmus, žymiausi jų – „Įsikūrimas“ (2001), „Peizažas“ (2003), „Blokada“ (2005), „Apžvalga“ (2008). Debiutinis ilgametražis režisieriaus filmas „Mano laimė“ (2010) buvo pristatytas Kanų kino festivalio konkursinėje programoje, o antrasis filmas „Rūke“ buvo apdovanotas FIPRESCI prizu 2012 m. Kanų kino festivalyje.

Filmo „Maidanas“ peržiūra vyks gruodžio 1 d. 18 val. kino teatre „Garsas“

Parašykite komentarą