Aplinkosaugininkai atidžiai stebi Neries būklę po praėjusį penktadienį įvykusios avarijos AB „Vilniaus vandenys“ magistralinėje trasoje, kai į aplinką pateko, pirminiais duomenimis, mažiausiai 20 000 kubinių metrų nuotekų.
Iškart po avarijos sušauktame Vilniaus miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje š. m. gruodžio 23 d. dalyvavę Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD) pareigūnai siūlė taikyti ir kombinuotus avarijos padarinių likvidavimo būdus, kad teršalai nebūtų leidžiami į Nerį, pvz.: laikinai sustabdyti vandens tiekimą ir nuotekas išvežti į nuotekų valymo įrenginius. Ekstremaliųjų situacijų komisija priėmė sprendimą, patogesnį Vilniaus miesto gyventojams, tačiau žalingesnį gamtai – Neries upės ekosistemai.
Per visas šventines dienas Vilniaus aplinkosaugininkai stebėjo avarijos vietą, reguliariai ėmė Neries upės vandens mėginius. Atsižvelgus į prognozuojamą teršalų bangos sklidimą, mėginiai pastarosiomis dienomis imami ir Nemuno žemupyje. Atlikus išsamius laboratorinius tyrimus bus gauti tikslūs duomenys, kuriais remiantis, bus galima įvertinti aplinkai padarytą žalą. Preliminarių laboratorinių rezultatų laukiama iki šios savaitės pabaigos.
Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai informavo, kad kritusių žuvų Neries upėje nepastebėta, vandens lygis aukštas, o upės srovė – stipri, todėl tikimasi, kad į Nerį patekusios miesto nuotekos nepadarė reikšmingo neigiamo poveikio Neries ekosistemai.
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pavesta atlikti tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti tikslias avarijos priežastis. Šio tyrimo metu turėtų paaiškėti ir įvykio kaltininkas, kuriam teks atlyginti aplinkai padarytą žalą. Aplinkos ministerijoje taip pat sudaroma speciali komisija, kuri įvertins, ar tinkamai šios nelaimės atveju suveikė ekstremaliųjų situacijų valdymo mechanizmas ir ar dabartinis teisinis reguliavimas neturi spragų.