Šiandien paskelbta apie keturių šalies universitetų – KTU, VGTU, LSMU, VU – planus įkurti Universitetų pažangos konferenciją, kuriai palaikymą išreiškė ir premjeras Saulius Skvernelis. Apie reikalingas reformas švietimo sistemoje nuolat kalbantys darbdaviai sveikina šiuos žingsnius, kuriais bus siekiama gerinti mokslo ir studijų kokybę bei stiprinti Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinį konkurencingumą.
„Stipriausių šalies universitetų siekis imtis lyderystės ir atsakomybės dėl visos aukštojo mokslo sistemos pažangos tikrai sveikintinas. Svarbiausias valstybės ir aukštųjų mokyklų prioritetas turėtų būti mokslo ir studijų kokybės gerinimas bei vienodai aukštas kokybinis lygis visuose Lietuvos regionuose, nepriklausomai nuo to, kokiame mieste yra aukštoji mokykla. Vienodi kokybės standartai turi galioti visoms aukštojo mokslo įstaigoms, studijos turi būti grindžiamos mokslo pasiekimais, daugiau bendradarbiaujama tiek su Lietuvos, tiek su užsienio verslu“, – sako už švietimo klausimus atsakingas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas.
Jo teigimu, labai svarbu, kad pertvarka būtų daroma ne dėl tinklo mažinimo, bet siekiant turėti stiprias aukštąsias mokyklas galinčias tarptautiniu mastu, o aukštojo mokslo pertvarkos etapai būtų aiškūs tiek pačioms aukštojo mokslo institucijoms, jų dėstytojams ir studentams.
„Tam, kad universitetai ir kolegijos galėtų veikti efektyviau, reikia ne tik jų pačių noro ir ryžto keisis, tačiau ir aiškios valstybės vizijos bei protingos politikos. Dabartinis išskaidytas aukštojo mokslo įstaigų tinklas neleidžia pritraukti gerų specialistų, sudėtinga dėstytojams didinti atlyginimus, kurie neretai yra mažesni ir už mokytojų atlyginimus. Taip tęstis nebegali“, – pabrėžia G. Kvietkauskas.
Verslas teigiamai vertina naujosios Vyriausybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos siekį peržiūrėti visą švietimo sistemos tinklą. Tai padarius svarbu imtis realių darbų, nors dalis jų ir bus sunkūs. Pasak G. Kvietkausko, verslas jau seniai kartoja, kad aukštojo mokslo srityje universitetų ir kolegijų tinklas yra neefektyvus, todėl būtina jį optimizuoti, užtikrinant potencialo koncentraciją ir žmonių bei infrastruktūros išteklių tarptautinį kokybės lygį. Taip pat svarbu peržiūrėti ir iš esmės pakeisti aukštojo mokslo finansavimo sistemą.
Planuojama, kad Universitetų pažangos konferencijos nariai ne tik veiks kartu, siekdami valstybei svarbių švietimo sistemos pokyčių, bet ir sau taikys kokybės kriterijus. Bus siekiama, kad jau kitąmet stojimo į universitetus minimalus konkursinis balas būtų padidintas iki 4, o 2020 m. studijas baigusių ir įsidarbinusių pagal kvalifikaciją absolventų procentinė dalis viršytų 80 proc.