Šiandien, vasario 8 d., Žmogaus teisių komitetas svarstė ir pritarė Lietuvos Respublikos pozicijai dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentą (EB) Nr. 987/2009, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką Nr. COM(2016)815. Šios iniciatyvos tikslas – pratęsti ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų modernizavimą, siekiant palengvinti laisvą asmenų judėjimą, užtikrinant teisinį aiškumą, teisingą finansinės naštos padalijimą tarp valstybių narių, taip pat siekiant sumažinti administracinę naštą ir palengvinti koordinavimo taisyklių įgyvendinimą praktikoje.
Pažymėtina, kad teisė laisvai judėti yra viena iš keturių esminių ES sutartyse įtvirtintų pagrindinių laisvių. Todėl svarbu užtikrinti, kad žmonės, nusprendę pasinaudoti laisvo judėjimo teise, neprarastų savo šalyje įgytų socialinių garantijų. Naujais pakeitimais siekiama užtikrinti vienodą nuostatų aiškinimą ir padidinti ES piliečių ir jų šeimos narių teisių apsaugą, užtikrinti vienodą požiūrį į visus pagal nacionalinę socialinės apsaugos teisę apdraustus ES piliečius.
Atkreiptinas dėmesys, kad nacionalinės socialinės apsaugos sistemos nepakeičiamos viena ES sistema. Visos valstybės narės išlaiko savo savarankiškumą sprendžiant, kas turėtų būti apdraustas pagal jų įstatymus, kokios išmokos ir kokiomis sąlygomis turi būti mokamos.
Žmogaus teisių komiteto nuomone, socialinės apsaugos taisyklių geresnis koordinavimas suteiks daugiau informuotumo ir aiškumo asmenims, ketinantiems pasinaudoti laisvo judėjimo teise, nes lengviau galės susižinoti, kaip kitoje valstybėje bus reglamentuojamos jų įgytos teisės.
Komiteto pirmininko Valerijaus Simuliko įsitikinimu, priimant naujus reglamentų pakeitimus svarbu užtikrinti, kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi ES pagrindinių teisių chartijoje nustatytų principų.
Taip pat komitetas posėdyje apsvarstė ir pritarė Lietuvos Respublikos pozicijai dėl EK pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/366 ir (ES) 2016/1624 Nr. COM(2016) 731. Pasiūlymu numatoma sukurti Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą (ETIAS), kuri iš anksto rinktų informaciją apie be vizų į ES planuojančius atvykti trečiųjų šalių piliečius, kad būtų sudarytos sąlygos išankstiniams patikrinimams, susijusiems su neteisėta migracija, saugumu ir grėsmėmis visuomenės sveikatai.
Šiuo metu apie 1,4 mlrd. žmonių iš 60 pasaulio valstybių gali atvykti į ES be vizų. Beviziams režimams taikomas abipusiškumo principas gerokai palengvina ir ES piliečių keliones užsienyje. Numatoma, kad į Šengeno zoną atvykstančių trečiųjų šalių piliečių, kuriems netaikomas vizų reikalavimas, skaičius toliau augs ir iki 2020 m. padidės dar apie 30 proc. Todėl kyla poreikis nustatyti ir valdyti galimą neteisėtos migracijos ir saugumo riziką, kartu sudaryti palankesnes sąlygas teisėtai atvykti į Šengeno erdvę be vizos.
Piliečiai, kurių šalims taikomas vizų režimo liberalizavimas, ir toliau galės atvykti be vizų, tačiau prieš kelionę į Šengeno erdvę turės užpildyti elektroninę paraišką ir gauti elektroninį kelionės leidimą. Tai padės nustatyti asmenis, kurie gali kelti neteisėtos migracijos arba saugumo pavojų dar prieš jiems atvykstant, ir gerokai padidins išorės sienų saugumą.
Tam, kad būtų priimtas sprendimas patenkinti ar atmesti prašymą atvykti į ES, automatizuotoje sistemoje bus atlikta išankstinė patikra, visapusiškai laikantis pagrindinių teisių ir asmens duomenų apsaugos principų. Galutinį sprendimą leisti ar neleisti atvykti visada priims nacionaliniai sienos apsaugos pareigūnai, vykdantys sienų patikrą pagal Šengeno sienų kodeksą. Tikimasi, kad išankstinė visų keliautojų patikra supaprastins tikrinimą prie sienų ir leis koordinuotai ir suderintai įvertinti trečiųjų šalių piliečių, kuriems netaikomas vizų reikalavimas, galimybę atvykti į Šengeno erdvę.
Komiteto nuomone, naujos sistemos sukūrimas padės užtikrinti veiksmingesnį ES išorės sienų valdymą, padidins vidaus saugumą ir kartu palengvins teisėtas keliones Šengeno zonoje.