Seimas nusprendė pradėti Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamų Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektų svarstymo procedūrą (projektai atitinkamai Nr. XIIIP-273 ir Nr. XIIIP-274). Teikiamomis pataisomis siekiama sudaryti galimybę teismams kiekvienu atveju individualizuoti bausmę ir paskirti adekvačias ir mokestinių nusikaltimų pavojingumą atgrasančias bausmes.
Šalies vadovės vyriausiosios patarėjos Rasos Svetikaitės teigimu, mokestiniai nusikaltimai yra vieni pavojingiausių ir didžiausią žalą valstybės interesams darančių nusikaltimų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, per pastaruosius trejus metus dėl mokestinių nusikaltimų valstybei buvo padaryta daugiau nei 90 mln. eurų žalos.
„Nepaisant to, galiojantis Baudžiamasis įstatymas nenustato šių nusikaltimų pavojingumui proporcingų sankcijų. Net ir milijoninių mokesčių slėpimas yra laikomas nesunkiu nusikaltimu, už kurį maksimali bausmė siekia vos trejus metus laisvės atėmimo, nors ši bausmė paprastai nėra skiriama, o, pavyzdžiui, už kišenvagystę pagal mūsų Baudžiamąjį kodeksą gali grėsti net šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Toks teisinis reguliavimas leidžia mokesčių nemokantiems asmenims atsipirkti menkomis piniginėmis baudomis arba baudžiamosios atsakomybės visai išvengti“, – tvirtino R. Svetikaitė.
Teikiamomis pataisomis siūloma nustatyti, kad už daugiau nei 19 tūkst. eurų (tai yra didelio masto mokesčių vengimą arba už mokesčių vengimą organizuotoje grupėje) būtų baudžiama kaip už sunkų nusikaltimą – sukčiavimą stambiu mastu, o mokesčių, kurių suma neviršija 19 tūkst. eurų vengimas, būtų laikomas apysunkiu nusikaltimu. Atsižvelgiant į teikiamas Baudžiamojo kodekso pataisas atitinkamai siūloma tikslinti ir Administracinių nusižengimų kodeksą.
Po pateikimo projektams pritarė 76, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė vienas Seimo narys. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, projektus plenariniame posėdyje numatoma svarstyti birželio 27 d.