Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) direktorius Manfredas Žymantas antradienį žiniasklaidai pristatė, kokius pagrindinius darbus NDNT nuveikė 2016 m.
2016 m. sumažėjo pakartotinai besikreipiančiųjų į NDNT dėl negalios (darbingumo, neįgalumo lygių ir specialiųjų poreikių) nustatymo. „Neaiškinčiau to gyventojų skaičiaus mažėjimu šalyje, nepasikeitė ir vertinimo kriterijai, ir pirmą kartą besikreipiančiųjų skaičius keletą metų išlieka panašus. Tai tiesioginis rezultatas to, kad negalią pradėjome nustatyti ilgesniam galimam terminui, kai akivaizdu, kad asmens sveikatos būklė yra nekintančio pobūdžio“. Dėl to neįgaliesiems rečiau reikia kreiptis tiek į pačią NDNT, tiek į gydytojus dėl siuntimų į NDNT parengimo. Taip mažinama ir gydymo įstaigų, kurios turi ne tik parengti siuntimus, bet prie jų pridėti ir visas juose nurodytas diagnozes pagrindžiančius medicininius dokumentus, našta. Ją mažina ir NDNT sudarytos duomenų mainų el. būdu su kitomis įstaigomis sutartys. Šiuo metu NDNT informacinė sistema gali priimti duomenis iš visų šalies gydymo įstaigų, tačiau kol kas tik keletas iš jų tai daro.
Kaip vieną pagrindinių veiklų NDNT direktorius pristatė stiprinamą priimamų sprendimų dėl negalios vidaus kontrolę – nuo sausio 1 d. įsigaliojo nauja jos sistema. Pagal unifikuotus kriterijus 2 kartus per metus bus patikrintas nustatytas skaičius kiekvieno iš visų 23 NDNT teritorinių skyrių priimtų sprendimų. Tikrinamas bylas, siekiant išvengti žmogiškojo faktoriaus, automatiniu būdu atrinks informacinė sistema. M. Žymantas sakė puikiai suprantąs, kad nuo NDNT sprendimų tiesiogiai priklauso, ar socialines išmokas dėl negalios gaus tie, kuriems jos priklauso. Todėl negalios nustatymas turi būti visur ir objektyvus, ir teisingas.
„Dirbti vienodai teisingai turi visos grandys. Šiemet pastebėjome, kad labai padaugėjo vyresnio amžiaus žmonių siuntimų į NDNT nustatyti specialiuosius poreikius dėl demencijos. Padarę prielaidą, kad diagnozės kartais gali būti ne visai pagrįstos, nusprendėme sprendimus dėl tokių asmenų priimti tik apžiūrėję juos namuose ir įvertinę jų savarankiškumą, o ne tik pasikliaujant gydytojo pateiktu asmens savarankiškumo indeksu. Rezultatas – 2016 m. ir 2017 m. sausio mėn. nuolatinės slaugos nustatymo atvejų sumažėjo beveik per pusę“, – kalbėjo M. Žymantas.
Atlikus anoniminę asmenų apklausą, paaiškėjo, kad manančių, jog nustatant negalią yra galimų korupcijos apraiškų, 2016 m. sumažėjo 25 proc. (2015 m. taip manančių buvo 12 proc., o 2016 m. – 9 proc.). Tokiam visuomenės požiūrio keitimuisi padėjo ir 2016 m. vidury socialinės apsaugos ir darbo ir sveikatos apsaugos ministrų pasirašytas įsakymas, kuriuo NDNT suteikta teisė kreiptis Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl gydytojo licencijos sustabdymo, kai nustatoma, kad tarnybai pateikti neteisingi duomenys. Šis įsakymas labiau apibrėžė ir kiekvienos negalios nustatyme dalyvaujančios grandies – siuntimus rengiančių gydytojų, gydytojų-konsultantų ir NDNT specialistų – atsakomybes. Direktorius M. Žymantas pabrėžė, kad NDNT nepiktnaudžiauja suteikta galimybe. „Naudojamės ja kaip prevencine priemone – susitinkame su kuo daugiau gydytojų bendruomenių, kad dar kartą prisimintume teisės aktus, kurie yra bendri tiek mums, tiek gydytojams, kad aiškintumės, koks siuntimas į NDNT yra kokybiškas. Mes atviri bendradarbiauti“.