Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto prof. dr. Sigita Barniškienė
Kovo 23-26 dienomis įvyksianti Leipcigo knygų mugė, kurioje Lietuva bus pagrindinė viešnia, suaktyvino vokiečių ir lietuvių rašytojų, kultūros darbuotojų, menininkų, vertėjų iš lietuvių kalbos, leidyklų bendradarbiavimą.
Gana intensyviais verslo ryšiais, partnerių paieška, rinkos tyrimais nuolat rūpinasi Lietuvos ir Vokietijos Ūkio ministerijos, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai, o kaip palaikomi literatūriniai saitai tarp abiejų šalių? Lietuvos Kultūros institutas, Lietuvos kultūros ministerija, Kultūros Taryba, Lietuvos ambasada Vokietijoje, Lietuvos turizmo departamentas, Gėtės institutas Vilniuje – tai institucijos, kurių uždavinys – atskleisti Lietuvos kultūrą pasauliui.
Kultūros politikos svarba
Apie Lietuvos kultūros atskleidimą ir galimybę, šį uždavinį įgyvendinti Leipcigo knygų mugėje, Lietuvos ambasados Berlyne kultūros atašė Rita Valiukonytė kalbėjo šių metų pradžioje vykusios „Radio Weser. TV“ laidos „Baltische Stunde“ metu. R. Valiukonytė jau sukaupė nemažą Lietuvos kultūros atašė patirtį diplomatinėse atstovybėse Austrijoje ir Kroatijos Respublikai, Jungtinėje Karalystėje ir pastaruoju metu, laimėjusi konkursą, dirba kultūros atašė pareigose Lietuvos ambasadoje Berlyne. Jos sėkmingą karjerą lėmė puikus išsilavinimas: 1998 m. ji įgijo vokiečių filologijos bakalauro diplomą Vytauto Didžiojo universitete, po to sekė vokiečių filosofijos magistro studijos Bergeno universitete bei Europos mokslų magistro studijos Berlyno Laisvajame universitete.
Radijo laidoje „Baltische Stunde“ R. Valiukonytė pabrėžė kultūros politikos ir strategavimo svarbą: tokioje milžiniškoje Vokietijos knygų rinkoje, kur kasmet išleidžiama apie dešimt tūkstančių naujų knygų, svarbu pristatyti aktualią, šiuolaikišką lietuvių literatūrą. Leidyklos paprastai pageidauja, kad išverstų knygų pristatyme dalyvautų autoriai, tačiau ir literatūros klasikai gali būti nemažiau įdomūs vokiečių skaitytojui. Valiukonytės nuomone, Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ vertimas į vokiečių ir į anglų kalbas – labai svarbus įvykis literatūriniame gyvenime. Palyginus Frankfurto knygų mugę 2002 metais, kurioje Lietuvą reprezentavo apie dešimt naujai išverstų knygų, galime pasidžiaugti 26 naujai išverstomis lietuvių autorių knygomis Leipcigo knygų mugei.
Trūksta lietuvių-vokiečių kalbos vertėjų
Vertėjų iš lietuvių kalbos į vokiečių kalbą nėra daug: Saskia Drude-Koeth, Cornelius Hell, Markus Roduner, Claudia Sinnig, Irena Ülkekul. Austrijoje gyvenantis Cornelius Hell Leipcigo knygų mugei išvertė net šešias knygas: Undinės Radzevičiūtės „Žuvys ir drakonai“, Mikalojaus Vilučio „Sriuba“, Laimono Briedžio „Vilnius. City of strangers“, Renatos Šerelytės „Vėjo raitelis“, Rimvydo Stankevičiaus „Patys paprasčiausi burtažodžiai“, Giedros Radvilavičiūtės „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“.
Evangelikų-liuteronų pastorius Berlyne-Zehlendorfe Gottfriedas Schneideris pateikė naują Kristijono Donelaičio „Metų“ vertimą. Lilija Künstling ir Schneideris išvertė istorikės Ingės Lukšaitės veikalą „Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje (XVI a. trečias dešimtmetis – XVII a. pirmas dešimtmetis)“. Claudia Sinnig išvertė ne tik A. Škėmos „Baltą drobulę“, bet ir Tomo Venclovos pokalbius su Paryžiuje ir Berlyne gyvenančia lyrike ir eseiste Ellen Hinsey, Lauryno Katkaus „Sklepas ir kitos esė“. Vokiečių skaitytojus turėtų sudominti ir Lietuvoje gyvenančio vertėjo Markuso Rodunerio vertimai: Alvydo Šlepiko „Lietaus dievas ir kiti apsakymai“, Jurgio Kunčino „Tūla“. Saskia Drude-Koeth išvertė Romualdo Granausko knygą „Šventųjų gyvenimai“, Kęstučio Navako „Begarsis skambutis“.
Lietuvos ir Vokietijos kalbai atskleisti – bendras projektas
Įdomus ir naudingas abiems kultūroms turėtų būti lietuvių ir vokiečių poetų projektas „VERSschmuggel“: poetai dirbo poromis ir vertė eilėraščius, remdamiesi pažodiniais vertimais į savo kalbą. Literatūros vertėjai buvo tik pagalbininkai. Tokius projektus vykdo Berlyno literatūros dirbtuvių direktorius Thomas Wohlfahrt ir Aurelie Maurin, kurie nuo 2003 m. leidžia knygų seriją „Versschmuggel“ su olandų, rusų, škotų, suomių, brazilų, prancūzų, lenkų, arabų, portugalų, airių, ispanų, kanadiečių poetų eilių vertimais.
Apie šį projektą su lietuvių poetais trumpai pasidalijo mintimis Antanas A. Jonynas: „Lietuviškasis leidinys skubamas išleisti specialiai Leipcigo knygų mugei, kurioje Lietuva šiemet bus pagrindinė viešnia. Lietuviškai projektą „VERSschmuggel“ įvardijome „perVERSmai“, išsaugodami nuorodą ir lotyniškąjį versus, ir aliuziją į poezijos vertimą, ir poetinių prasmių pokyčius, pereinant iš vienos kalbos į kitą“, – teigia poetas.
Be jo, Antano A. Jonynas pristato ir kitus projekte dalyvaujančius lietuvių poetus: Giedrė Kazlauskaitė, Gytis Norvilas, Sigitas Parulskis, Aivaras Veiknys ir Agnė Žagrakalytė bei vokiečių poetai Christian Filips, Norbert Hummelt, Orsolya Kalász, Sabine Scho, Mathias Traxler ir Christoph Wenzel. Šie dvylika poetų, susirinkę Kėdainiuose ir padedami profesionalių vertėjų, parengusių pažodinius vertimus, bendraudami tarpusavyje vertė vieni kitų eilėraščius.
„Kokia reikšmė tokių projektų? Trumpai tariant, šiandieninė lietuvių poezija Vokietijoje tikrai nedaug žinoma, o toks pristatymas, nors ir neaprėpia viso mūsų dabartinės poezijos vaizdo, bent kiek atspindi labai skirtingų kartų ir krypčių lietuvių poetų kūrybą ir teikia šiokio tokio supratimo apie tai, kas vyksta lietuvių literatūroje šiandien. O ir kūrėjų pažintys ir asmeniniai kontaktai svarbu, tai vėlgi šiokia tokia paskata ateities darbams. Svarbu ir tai, kad leidinys atsiduria kontekste – greta analogiškų škotams, flamams, brazilams, rusams, prancūzams skirtų tomų, ne kaip atsitiktinė knyga, vokiečių skaitytojas įgauna galimybę lyginti skirtingų tautų poetines kryptis ir tendencijas“, – bendro lietuvių ir vokiečių poetų projekto „VERSschmuggel“ svarbą aptaria Antanas A. Jonynas. Belieka tik tikėtis, kad pagyvėję lietuvių ir vokiečių literatūriniai kontaktai sėkmingai rutuliosis ir toliau.