Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis pristatė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisų projektą Nr. XIIP-4591(2), dėl pranešimo apie galimai istorinius radinius vandenyse.
Siūloma įstatyme įtvirtinti, kad tais atvejais, kai asmuo ar plaukiojantis laivas Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, gretutinėje zonoje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, jūros rajono vidaus vandenyse ir vidaus vandenyse randa galbūt povandeninį kultūros paveldo objektą arba ketina imtis su tokiu paveldu susijusios veiklos, tas asmuo arba to laivo kapitonas privalo pranešti apie tokį radinį arba su juo susijusią veiklą Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos.
Projektui po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Kultūros komitetas, projektą plenariniame posėdyje numatoma svarstyti birželio 22 d.
Kaip rašoma projekto Aiškinamajame rašte, šiuo metu įvairiais prietaisais yra išžvalgyta beveik 1/3 dalis Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, apie 1/6 dalis gretutinės zonos ir tik nežymi išskirtinės ekonominės zonos dalis. Jūros dugno žvalgymo darbai yra vykdomi moksliniais tikslais (projektai, susiję su gamtinių Baltijos jūros išteklių tyrimais; povandeninio kultūros paveldo paieškos); užtikrinant saugią laivybą; kariniais tikslais; įgyvendinant jūroje įvairius projektus. Mažiau negu 10 proc. jūros dugno yra ištirta siekiant identifikuoti povandeninį kultūros paveldą.
Informacija apie jūros dugne randamus objektus yra reikalinga siekiant išaiškinti naujus povandeninio kultūros paveldo objektus. Organizacijos, atliekančios tyrimus jūroje aplinkos tyrimo tikslais, žvejybinių laivų kapitonai ir kiti jūros naudotojai nėra įpareigoti Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos teikti informaciją apie radinius jūros dugne, galimai povandeninį kultūros paveldą. Investitoriai, kurie vykdo projektus jūroje, siekdami išvengti galimų kliūčių projektų vystymui, vengia informuoti apie radinius jūros dugne.