2017 m. balandžio 27 d. pranešimas žiniasklaidai
Balandžio 26 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) sprendė, ar 114 parlamentarų parašais paremtos Pilietybės įstatymo pataisos (Nr. XIIIP-551) neprieštarauja Konstitucijai. Įstatymo projekto iniciatoriai siūlo nustatyti dar vieną išimtį įgyjant dvigubą pilietybę, t.y. ją suteikti Lietuvos Respublikos piliečiams, išvykusiems iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijusiems Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę
TTK šio klausimo svarstyme nusprendė daryti pertrauką, siūlant Seimui nutarimu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo ir 2013 m. kovo 13 d. sprendimo teiginius, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių galimybėmis kartu būti ir kitos valstybės piliečiais.
Komiteto nuomone, Seimo kreipimasis į Konstitucinį Teismą galėtų būti grindžiamas tuo, kad nuo to laiko, kai 1992 m. spalio 25 d. buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija ir jos 12 straipsnyje įtvirtinta nuostata, ribojanti dvigubą pilietybę, aplinkybės iš esmės pasikeitė:
- Lietuvos Respublika tapo NATO ir Europos Sąjungos nare, labai daug Lietuvos Respublikos piliečių iš Lietuvos išvyko gyventi į kitas valstybes ir įgijo kitų valstybių pilietybę;
- padaugėjo į kitas valstybes išvykusių Lietuvos Respublikos piliečių santuokų su kitų valstybių piliečiais, o tokiose santuokose gimę vaikai įgijo ir kitos valstybės pilietybę;
- Jungtinei Karalystei nutarus pasitraukti iš Europos Sąjungos, joje gyvenantys lietuviai gali siekti tapti Jungtinės Karalystės piliečiais, o jais tapus – netektų Lietuvos pilietybės. Tad siekiant išsaugoti iš Lietuvos išvykusių Lietuvos piliečių ryšius su Lietuva, būtina leisti jiems būti kartu kitos valstybės piliečiais. TTK artimiausiu metu parengs Seimo nutarimo projektą, kurį priėmus, būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą.
Konstitucinio Teismo būtų prašoma išaiškinti, ar šios aplinkybės leidžia manyti, kad Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostata „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“ gali būti aiškinama kitaip, negu ją savo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime ir 2013 m. kovo 13 d. sprendime išaiškino Konstitucinis Teismas. Taip pat būtų prašoma išaiškinti, ar ši nuostata gali būti aiškinama kaip leidžianti Seimui, nedarant Konstitucijos 12 straipsnio pataisų, Pilietybės įstatyme nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį „Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai“, nes aplinkybės, buvusios tuo metu, kai buvo rengiama ir 1992 m. spalio 25 d. priimta Konstitucija, taip pat aplinkybės, kurios buvo tuo metu, kai Konstitucinis Teismas priėmė 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimą ir 2013 m. kovo 13 d. sprendimą, iš esmės pasikeitė.