Seimo nariai Antanas Matulas ir Remigijus Žemaitaitis kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami išaiškinti, ar Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymo dalies Nr. 1K-23 tam tikri punktai , kuriais patvirtintos standartinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis bendrosios sutarties sąlygos, atitinka Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymo, Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso bei konstitucinio teisinės valstybės principo nuostatas.
Pasak parlamentarų, minėtu Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymu „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“ buvo patvirtintos standartinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties sąlygos. Įsakymo atitinkami punktai įpareigoja teritorines ligonių kasas (TLK) perkelti Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšomis Sutarties standartines bendrąsias sąlygas (jų nekeičiant) į sutarčių, sudaromų su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (ASPĮ), projektus. Tačiau kai kurios Sutarties sąlygos, o būtent V dalis, reglamentuojanti ASPĮ atsakomybės sąlygas, prieštarauja galiojantiems teisės aktams bei yra diskriminacinės ASPĮ atžvilgiu, todėl negali būti įtrauktos į Sutartį. VLK po ASPĮ pareikštų prieštaravimų nesutinka keisti patvirtintų standartinių Sutarties sąlygų, o ASPĮ nepasirašius sutarčių su VLK ir TLK suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nebus apmokamos PSDF biudžeto lėšomis.
„Susidaro situacija, kai gydymo įstaigų vadovai, nesutinkantys pasirašyti sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis, netenka finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Bandydami išvengti tokių situacijų, jie priversti pasirašyti sutartis, nors ir nepalankiomis sąlygomis. Tai neturi nieko bendro su esmine sutarties sąvoka, kai viena pusė gali diktuoti sąlygas kitai“, – sako vienas iš kreipimosi iniciatorių Seimo narys A. Matulas.
Parlamentarai teismui svarstyti teikia ir kitas VLK direktoriaus minėto įsakymo dalis, kuriose kvestionuoja taikomų nuobaudų pagrįstumą ir dydžius.