Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ pranešimas: socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis teigia, jog bedarbiai laimės, kuomet liepą bedarbių išmokos bus apmokestinamos

Šiandien Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai pakvietė į frakciją socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį dėl skubos tvarka neišdiskutuotų Darbo kodekso projekto nuostatų, stringančios vaiko teisių apsaugos sistemos reformos ir pernelyg ilgai užsitęsusio ministerijos pažado didinti valstybės remiamų pajamų dydį. Valstybės remiamų pajamų didinimas (VRP) yra viena iš pagrindinių priemonių, kuri tiesiogiai nukreipta į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems asmenims, tiek mokinių iš nepasiturinčių šeimų teisę gauti nemokamą maitinimą mokyklose ir aprūpinimą mokinio reikmenimis, tiek nedarbo draudimo išmokas darbo biržose įsiregistravusiems bedarbiams ir kitoms sunkiausiai gyvenančioms žmonių grupėms.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis pristatė labai ryžtingus planus apmokestinti įprastiniu gyventojų pajamų mokesčiu nedarbo draudimo išmokas gyventojams. Frakcijos nariai pažymėjo, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesprendžia itin opios problemos, kai padidinus minimalųjį mėnesinį atlyginimą, o valstybės remiamų pajamų dydžiui likus to paties lygio, didelė dalis sunkiau besiverčiančių žmonių nebegauna socialinių išmokų.

„Šiandien ministras pristatė, jog VRP didinimas nuo 102 Eur. iki 122 Eur. pareikalaus 76 mln. Eur, tačiau ministras pamiršo pasakyti, jog 126 mln. Eur buvo sutaupyti. Šiandien Lietuvoje sprendžiama, kas yra socialiai remtinas pagal pajamų dydį, nustatytą dar 2008 metais. Mūsų šalies ekonomika auga, o įvedus eurą maisto kainos siekia neregėtas aukštumas, o VRP dydis (102 Eur) nepajudinamas kaip akmuo po kaklu skurdžiai gyvenantiems asmenims. Ministras teigia, jog VRP didinimas galimas tik 2018 m.

Negana to, ministras ryžtingai pasiryžęs apmokestinti bedarbių išmokas 15% tarifu, tačiau Europos Komisijos atlikta analizė nustatė, jog Lietuvoje teikiama pagalba bedarbiams yra viena trumpiausių, skurdžiausių ir keliančių didžiausius ankstesnės darbo trukmės reikalavimus. Tai, kad skurdo ir socialinės atskirties rizikos lygis tarp bedarbių siekia 74 proc. ir yra vienas didžiausių ES, rodo, jog socialinė parama bedarbiams nėra pakankama. Šie rodikliai atrodo dar prasčiau mažo darbo intensyvumo šeimose, kuriose auga nepilnamečiai vaikai. Tikrai nesuprantu, kaip tokie sprendimai leis kaip mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje”, – pažymėjo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Remigijus Žemaitaitis.

Parašykite komentarą