Gegužės 4 d. laikinosios Veiksmų dėl Astravo atominės elektrinės (AE) koordinavimo grupės posėdyje užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius pristatė apibendrintą ministerijos atliktą teisinę elektros energijos komercinių srautų iš trečiųjų šalių apribojimo patekimo į Lietuvą politinėmis, rinkos ir techninėmis priemonėmis tarptautinių pasekmių analizę ir Lietuvos institucijų veiksmų planą iki 2019 m. Astravo AE klausimu.
Viceministras akcentavo, kad Lietuva laikosi pozicijos, jog Astravo aikštelė atominės elektrinės statybai buvo pasirinkta neatlikus būtinų geologinių, seismologinių ir hidrologinių tyrimų, Astravo AE statybos buvo pradėtos neatlikus tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, tokiu būdu grubiai pažeidžiant Jungtinių Tautų Espo konvenciją. A. Zananavičius pabrėžė, kad elektros ribojimo galimybę derėtų vertinti tik kaip laikinąją priemonę, taikytiną iki sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais (KET) projekto įgyvendinimo. Desinchronizacija nuo IPS/UPS sistemos ir sinchronizacija su KET leistų Lietuvai visiškai atsisakyti elektros importo iš rytų, kas išspręstų Astravo AE patekimo į rinką problemą techninėmis priemonėmis.
„Vieningai Seimo priimtas Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugių trečiųjų šalių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių įstatymas (Nr. XIII-306) – vienas svarbiausių veiksmų šiuo metu, kuris parodė mums patiems ir Europos Sąjungos valstybėms, kad Lietuvoje yra sutarimas neįsileisti ir mūsų rinkoje neprekiauti nesaugiose branduolinėse elektrinėse pagaminta elektros energija“, – pažymėjo laikinosios Veiksmų dėl Astravo AE koordinavimo grupės pirmininkas Virgilijus Poderys.
Priėmus įstatymą, Vyriausybė per tris mėnesius turi pateikti vertinimą dėl Astrave statomos branduolinės elektrinės atitikimo nesaugios elektrinės kriterijams ir pateikti tai tvirtinti Seimui. Taip pat per tris mėnesius elektros energetikos sistemos operatorius „Litgrid“ privalo parengti techninių energetikos sistemos apsaugos priemonių įgyvendinimo planą.