„Prada“, „Ikea“, „Samsung“, BMW, „Walmart“, „Oracle“. Visus šiuos žinomus prekės ženklus sieja vienas bendras vardiklis – šeimos verslas. Japonijoje tokie giminystės saitais susietų žmonių valdomi verslai sudaro daugiau kaip 90 proc. visų įmonių, Europoje – apie 70–80 proc., o Lietuvoje, paskutiniais „European Family Business“ duomenimis, tokių verslų dalis siekia 38 proc.
VU Verslo mokyklos (VM), antrus metus organizuojančios konferenciją apie šeimų verslus, vadovės dr. Birutės Miškienienės teigimu, toks verslas Lietuvoje tampa vis populiaresnis, tačiau jam vystyti lietuviams vis dar trūksta patirties ir žinių.
„Šeimos verslai labai dažnai tapatinami su smulkiomis įmonėmis, todėl apie jų specifiką kalbama retai. Be to, bendraudami su šeimos verslų atstovais, dažnai pastebime, kad ir jie patys nelabai vertina bei suvokia savo verslo svarbą ir poveikį ekonomikai. Tuo metu būtent šeimos verslai sukuria labai didelę dalį šalies BVP. Smulkūs verslai – tai sukurtos darbo vietos ir nauda tiek regiono, tiek valstybės ekonomikai“, – pasakoja dr. Birutė Miškinienė.
Jos teigimu, kuriant šeimos verslą, vien geros idėjos neužtenka. Siekiant pasidalinti tokio verslo kūrimo bei valdymo patirtimi, supažindinti su ekonominiais, teisiniais, finansiniais, vadybiniais instrumentais ir išplėsti pažinčių ratą, organizuojama konferencija „Versli šeima“, kuri šiemet keliasi į regioną.
„Organizuodami šią konferenciją, siekiame visiems, besidomintiems šeimos verslo pradžia, suteikti naudingų teisinių, mokestinių ir verslumo žinių bei pristatyti sėkmingas šeimos verslų istorijas ir tokiu būdu paskatinti lietuvius pradėti verslą. Šiemet konferenciją organizuojame Birštone, nes norime, kad į šią diskusiją įsitrauktų ir regionų gyventojai, kurie dažnai turi mažiau galimybių, o kartais – ir drąsos imtis verslo ir jo vystymo“, – sako ji.
Vienas iš konferencijos pranešėjų, Audrius Zabotka, bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinis direktorius, aptarsiantis verslo finansavimo alternatyvas, teigia, kad Lietuvos verslas turi nemažai pasirinkimo galimybių.
„Tiek kuriant, tiek plečiant verslą galima kreiptis įvairių dotacijų, bandyti gauti paskolą iš kredito įstaigų, ieškoti verslo angelų ar rizikos kapitalo investuotojų. Pasirinkimas dažniausiai priklauso nuo paties verslo. Pavyzdžiui, novatoriškoms įmonėms, pasižyminčioms didelio augimo ir plėtros galimybėmis, kaip alternatyvus finansavimo šaltinis gali būti naudojamos rizikos ir privataus kapitalo investicijos. Konferencijos metu ketinu aptarti ir kitas galimas investicijų formas“, – pasakoja jis.
Konferencijoje taip pat dalyvausiantis „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, apžvelgs ekonominę, politinę, demografinę ir technologinę aplinką bei jos kuriamus iššūkius ir galimybes. Saulius Bakas, „Deloitte Lietuva“ vadovaujantysis partneris, papasakos apie korporatyvinius šeimos verslo valdymo aspektus.
Tarp kitų konferencijos temų – verslo pradžia ir motinystė, hobio pavertimas šeimos verslu, rekomendacijų rinkodara bei rinkodara skirtingose kultūrose, riba tarp verslo ir šeimos biudžeto, mitų apie šeimos verslo finansavimą ir skatinimą griovimas, mokesčių lengvatos, teisinės „išėjimo iš verslo“ strategijos.
Be minėtų pranešėjų, konferencijos dalyvių taip pat laukia diskusija su šeimos verslo atstovais, kurios metu jie dalinsis vertinga tokio verslo kūrimo patirtimi – verslo srities paieška, finansų planavimu.
Gegužės 26 d. Birštone vyksiančioje konferencijoje „Versli šeima 2017“ kviečiami dalyvauti šeimos verslo įmonių savininkai, jų šeimos nariai, būsimi šeimos verslų kūrėjai bei visi, besidomintys šeimos verslo kūrimu.
Daugiau informacijos apie konferenciją: http://www.vm.vu.lt/versli-seima-2017