Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje gegužės 22-23 d. įvyko Judaikos tyrimų centro atidarymas, kurio metu pristatyta unikali paroda, skirta pirmajai žydų viešajai bibliotekai, Centrui suteiktas Chaiklo Lunskio vardas, o vienas žymiausių žydų istorijos tyrėjų – Samuelis Kassowas vedė paskaitą, kurioje aptarė žydiškojo Vilniaus unikalumą. Centro atidarymo renginius vainikavo „Vilniaus projekto“ pristatymas.
OFICIALIOJI ATIDARYMO DALIS
Judaikos tyrimų centro atidarymo renginiai prasidėjo gegužės 22 d., pirmadienį, pritraukę plačią auditoriją; rinkosi ne tik garbūs svečiai iš Lietuvos, bet ir iš užsienio: Žydų mokslinių tyrimų instituto (YIVO) direktorius Jonathanas Brentas, YIVO bibliotekos direktorė Liudmila Šolochova, YIVO skaitmeninimo direktorė Roberta Newman, Arielio universiteto Izraelyje bibliotekos direktorė Frida Shor, žydų istorijos tyrėjas Samuelis Kassowas.
Oficialią dalį pradėjo Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, kuris pažymėjo, kad Judaikos tyrimų centras – dėl modernios infrastruktūros ir jame dirbančių ekspertų kompetencijų yra ideali vieta tirti žydų dokumentinį paveldą bei jį pateikti juo besidomintiems šalies ir užsienio visuomenės nariams. Generalinis direktorius taip pat akcentavo, kad šio Centro atidarymas atvers naujas bendradarbiavimo galimybes, suteiks progą burtis į judaikos tyrėjų tinklą, tapti koordinuojančiu centru. Žodį tarė ir Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento, kuriam priklauso Judaikos tyrimų centras, direktorė Jolanta Budriūnienė: „Judaikos tyrimų centras tarsi sujungia prieškariu veikusios Vilniaus žydų bibliotekos ir šiandienines veiklas, nes šiandien mūsų bibliotekoje kiekvienas turi galimybę susipažinti su prieškarinėje Vilniaus žydų bibliotekoje saugotų kolekcijų fragmentais, išgelbėtais, išsaugotais ir šiandien pradedančiais naują gyvavimo etapą.“ Žydų mokslinio instituto direktorius Jonathanas Brentas pasidžiaugė, kad pagaliau svajonė virto realybe, kad tai, kas prieš keletą metų atrodė neįmanoma, šiandien įgavo fizinę būklę – atidarytas Judaikos tyrimų centras, kuris kartu su Žydų moksliniu institutu Niujorke ir toliau tęs tarptautinį bendradarbiavimą.
Įkurto Judaikos tyrimų centro pagrindinė užduotis – užtikrinti žydų dokumentinio paveldo tyrimus, edukacinių-informacinių projektų organizavimą ir įgyvendinimą, išsamios informacijos apie jų rezultatus sklaidą. Renginio metu pažymėta, kad Centras yra atvira ir į edukacinį bendradarbiavimą orientuota įstaiga: aktyviai skleidžianti informaciją apie žydų dokumentinę kultūrą savo renginiuose, įvairiais viešosios informacijos kanalais, konsultuoja akademinės ir platesnės auditorijos skaitytojus.
PIRMOJI CENTRO SUORGANIZUOTA PARODA
Judaikos tyrimų centro atidarymo proga buvo pristatyta solidi Centro suorganizuota paroda „Strašuno bibliotekos žmonės ir knygos“, kuri skirta unikaliam Vilniaus kultūros reiškiniui – pirmai žydų viešajai bibliotekai, veikusiai 1902 – 1940 m. Parodą atidarė Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. R. Gudauskas: „Svarbu pažymėti, jog ši kolekcija, surinkta iš po II-ojo pasaulinio karo Lietuvoje išlikusių jos fragmentų (dalis kolekcijos buvo negrįžtamai sunaikinta, dalis išgabenta į Vokietiją, o vėliau perduoti YIVO Žydų moksliniam institutui, JAV) per visą sovietmetį buvo saugoma tuometiniuose Knygų Rūmuose ir po Nepriklausomybės atkūrimo tikrąja to žodžio prasme „išvydo dienos šviesą“. Parodos kuratorė – Judaikos tyrimų centro vadovė – Lara Lempertienė pristačiusi šią parodą, pažymėjo, kad kartu minimos ir bibliotekos steigėjo, bibliofilo ir mecenato Mato Strašuno (1817-1885) 200-osios gimimo metinės.
Ekspozicijoje pristatomos knygos iš M. Strašuno kolekcijos, su bibliotekos steigimu ir veikla susiję dokumentai. Ši paroda yra geras bendradarbiavimo pavyzdys: joje pristatomi ne tik Nacionalinėje bibliotekoje saugomi spaudiniai ir dokumentai, bet ir atsiųsti iš YIVO instituto bei paskolinti Centrinio valstybės archyvo, Lietuvos istorijos archyvo bei Lietuvos nacionalinio muziejaus.
Paroda unikali savo išskirtiniu turiniu – pirmą kartą Lietuvoje pristatomos knygos ir dokumentai, rodantys kokią įtaką ir vaidmenį turėjo žydų biblioteka Vilniaus žydų kultūros gyvenime. Prieš parodos atidarymą M. K. Čiurliono mokyklos mokinė, ansamblio „Klezmer Klangen“ smuikininkė Saulė Buikaitė atliko Anatolijaus Šenderovo kūrinį „Cantus in memoriam Jascha Heifetz“. Parodos atidaryme dalyvavo ir monografijos apie Strašuno biblioteką autorė Frida Shor.
JUDAIKOS TYRIMŲ CENTRUI SUTEIKTAS CHAIKLO LUNSKIO VARDAS
Judaikos tyrimų centrui buvo suteiktas bibliotekininko, Strašuno bibliotekos fondų saugotojo, žydų dvasinių vertybių puoselėtojo Chaiklo Lunskio vardas, atidengtas jo portretas. Šalia – Antanui Ulpiui dedikuota memorialinė lentelė, pagerbianti jo nuopelnus žydų kultūrai, kuris, nepabūgęs sovietinio rėžimo, išsaugojo judaikos lobį, šiuo metu saugomą Nacionalinėje bibliotekoje.
Chaiklo Lunskio judaikos tyrimų centro skaitykloje suformuotas aktualus humanitarinio profilio atviras fondas, orientuotas į judaikos tyrėjus, kuriame skaitytojai ras modernių judaikos leidinių rinktinę, referencinę literatūrą. Šioje skaitykloje taip pat bus galima gauti informaciją ir susipažinti su Nacionalinėje bibliotekoje saugomomis senosiomis žydiškomis knygomis, kurios apima XVI – XX a. laikotarpį.
AKADEMINIŲ POKALBIŲ PROGRAMA
Judaikos tyrimų centras įgyvendina projektą – „Žinių apie žydų dokumentinį paveldą stiprinimas: serija akademinių paskaitų“ (angl. „Enchancing the knowledge of Jewish documentary heritage: series of academic talks“), kurio metu per 2017-2018 metus bus organizuojamos paskaitos žydų dokumentinio paveldo tematika.
Nacionalinėje bibliotekoje saugoma unikali judaikos kolekcija, kuri išskirtinė dėl savo išsamumo, turinio, geografinio reprezentatyvumo bei detalaus žydų knygos Lietuvoje istorijos atspindėjimo. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, nepakankamą Lietuvos žydų dokumentinio paveldo įsigilinimą ir žinių prieigą, Centras inicijuoja viešas akademines paskaitas, kurias ves ne tik žinomi Lietuvos žydų kultūrinio paveldo tyrėjai, bet ir svečiai iš užsienio. Tokiu būdu bus sukurta prieiga akademinei visuomenei, mokytojams, įvairioms organizacijoms/muziejams, kurie specializuojasi žydiškoje tematikoje, bibliotekos specialistams bei plačiajai visuomenei, plačiau įsigilinti į žydų kultūrinio paveldo temą, kylančias problemas bei galimus sprendimo variantus. Nacionalinė biblioteka taps erdve, kurioje vyks paskaitos. Tikimasi, kad ši programa ne tik suteiks gilesnį supratimą ir žinojimą apie Lietuvos žydų kultūrinį paveldą, bet ir išsigrynins auditorija: kokių žinių trūksta ir ties kuriais aspektais, judaikos tyrėjai, turės dėti didesnes pastangas.
Šios akademinių pokalbių programos pirmasis renginys įvyko per Centro atidarymo II dienos renginius, gegužės 23 dieną. Vienas žymiausių žydų istorijos tyrėjų, Trinity koledžo (JAV) istorijos profesorius Samuelis Kassowas, skaitė paskaitą Žydiškojo Vilniaus unikalumas.
„VILNIAUS PROJEKTAS“
Judaikos tyrimų centro atidarymo renginius vainikavo „Vilniaus projekto“ pristatymas, kurį vykdo Žydų mokslinių tyrimų institutas Niujorke (YIVO Institute for Jewish Research, YIVO) kartu su Nacionaline biblioteka ir Valstybiniu centriniu archyvu. Šio projekto metu identifikuojami, restauruojami, skaitmeninami ir pristatomi plačiai suinteresuotai auditorijai išlikę Lietuvos žydų bendruomenės dokumentai ir spaudiniai. Akademinis projekto tikslas – atkurti ir grąžinti į studijų apyvartą nepublikuotuose, iki šiol nežinomuose dokumentuose užfiksuotas žinias apie išskirtinį istorinį ir kultūrinį fenomeną – Rytų Europos žydų bendruomenę, kurioje Lietuvos ir Vilniaus bendruomenės vaidino centrinį vaidmenį. Projekto metu planuojama suskaitmeninti ir specialiame žiniatinklio portale sujungti Niujorke ir Vilniuje esančius prieškarinius YIVO archyvus, virtualioje erdvėje atkurti Strašūno Vilniaus biblioteką, buvusią vieną didžiausių prieškarinių bibliotekų Europoje, tokiu būdu bus užtikrintas šių unikalių dokumentų išlikimo ir prieinamumo visuomenei klausimas. Projekto apimtis – 10 tūkst. retų ir unikalių leidinių bei 1,5 mln. Įvairių dokumentų.
Žydų mokslinių tyrimų instituto direktorius Jonathanas Brentas kalbėdamas apie šio projekto svarbą, pažymėjo, kad šią kolekciją esančią Vilniuje ir Niujorke saugojo žydai ir lietuviai, kartais kartu, kartais atskirai, bet bendras darbas užtikrino, kad buvo išsaugota nemaža dalis žydiškojo dokumentinio paveldo. Vienas iš lietuvių, kuris gelbėjo žydiškas knygas – Antanas Ulpis, J. Brentas sakė, kad tik prieš tris metus sužinojo, kad A. Ulpis dalį knygų paslėpė Vrublevskių bibliotekoje. Nuvykęs ten YIVO direktorius paklausė: „Ką jūs veikėte su žydiškomis knygomis?“, jie jam atsakė: „Laukėme“, „Ko jūs laukėte?“, „Jūsų“. J. Brentas juokavo, kad tai buvo ženklas, kad ir ši kolekcija turi būti įtraukta į projektą. Vrublevskių biblioteka prie projekto prisijungs nuo šių metų rudens.
Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas savo ruožtu teigė, kad: „Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo ir Niujorko Žydų mokslinių tyrimų instituto bendradarbiavimas trunka jau ne vienerius metus, prasminga, kad abi institucijas bendradarbiauti paskatino būtent „Vilniaus projektas“.“
YIVO bibliotekos direktorė Liudmila Šolochova ir YIVO skaitmeninimo direktorė Roberta Newman pristatė „Vilniaus projekto“ eigą ir jau pasiektus rezultatus. Visa informacija apie projektą galima rasti sukurtame tinklapyje: https://vilnacollections.yivo.org/, ateityje dalis informacijos bus ir lietuvių kalba.
Judaikos tyrimų centras taps viena iš pagrindinių institucijų Lietuvoje, kur bus galima ne tik susipažinti su Nacionalinėje bibliotekoje saugoma judaikos kolekcija, bet ir užtikrins bei skatins žydų dokumentinio paveldo tyrimus, o svarbiausia, ir toliau tęs prieškariniame Vilniuje veikusio Žydų mokslinio instituto darbus. Mokslo darbuotojams centre sudarytos puikios sąlygos tyrinėti vienos didžiausių tarpukario Lietuvos – žydų bendruomenės paveldą, o vienas iš Centro tikslų – šį žydiškąjį paveldą paversti integralia mūsų šalies kultūros, mokslo, švietimo istorijos dalimi.