Europos nacionalinių parlamentų atstovų akiratyje – Europos Sąjungos ateities vizija

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – M.Maldeikis)

Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) delegacija, vadovaujama Seimo Pirmininko pavaduotojo, Europos reikalų komiteto pirmininko Gedimino Kirkilo, š. m. gegužės 28–30 d. dalyvauja Valetoje (Maltos Respublika) vykstančioje LVII COSAC konferencijoje.

Plenarinio posėdžio rytinėje sesijoje Europos parlamentų atstovai diskutavo apie nacionalinių parlamentų vaidmens stiprinimą ateityje bei Europos Sąjungos ateities viziją, aptardami skirtingus ES raidos scenarijus, kuriuos 2017 m. kovo 1 d. paskelbė Europos Komisija „Baltojoje knygoje dėl ES ateities“.

Konferencijoje dalyvaujantis G. Kirkilas pabrėžė, kad mūsų esminis interesas – Europos projekto išsaugojimas ir tęstinumas. „Pasisakome už stiprią ir klestinčią Europos Sąjungą, kaip buvo pažymėta vadovų priimtoje Romos deklaracijoje. Tai užtikrins Europos piliečių saugumą ir gerovę“, – kalbėjo ERK pirmininkas. Akcentuodamas, kad „turime veikti galiojančių ES sutarčių ribose“, jis pažymėjo, kad „Europos Sąjungoje priimama daug sprendimų vidaus ir išorės saugumo, išorinių sienų apsaugos, energetikos, vidaus rinkos, skaitmeninės darbotvarkės srityse. Būtina šiuos sprendimus įgyvendinti“. G.Kirkilas pasidžiaugė, kad sekantį pusmetį pirmininkausianti Estija vieną didžiausių savo pirmininkavimo prioritetų yra įvardinusi Skaitmeninės rinkos plėtrą.

Europos reikalų komiteto narė Rūta Miliūtė, pasisakydama konferencijoje, pabrėžė, kad „Europos Komisijos paskelbta Baltoji knyga – geras indėlis diskusijai dėl ES ateities, tačiau joje pateikti scenarijai neturėtų riboti tolesnių diskusijų apimties ir politinių sprendimų. Lietuvos Respublikos Seimo komitetai svarstė Baltąją knygą ir vieningai sutarė, kad dėl ES ateities būtina platesnė diskusija, kurią numatoma surengi Seimo posėdyje po to, kai bus pateikti visi penki diskusiniai dokumentai dėl ES tolimesnės raidos atskirose srityse“.

Konferencijos dalyviai sutarė, kad EK pasiūlyti scenarijai turėtų būti vertinami kaip indėlis tolesnėms diskusijoms, siekiant rasti geriausią bendrą vardiklį ateities veiksmams. Akivaizdu, kad atsakymų į klausimus, kaip didinti ES patrauklumą ir įtakingumą, kokios ES nori piliečiai, kaip skatinti visuomenės paramą, paieška yra nesibaigiantis procesas besikeičiančioje ES. Svarbiausias uždavinys – bendromis jėgomis atremti pastangas skaldyti valstybių narių solidarumą.

 

Parašykite komentarą