Birželio 13 dieną, antradienį, Seimas pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako registruotoms valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisoms (Nr. XIIIP-712), kurioms įsigaliojus, bus sudarytos galimybės visiems Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) nariams gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
„Šaulių sąjungos nariai bendradarbiauja su krašto apsaugos sistemos institucijomis, nuolat dalyvauja mokymuose, pratybose ir prisideda prie Lietuvos kariuomenės objektų bei teritorijos apsaugos. Vykdant pareigas, dažnai reikia būti susipažinus su įslaptinta informacija, tačiau šiuo metu įstatymai tokias galimybes sudaro tik daliai šaulių“, – pažymėjo V. Bakas.
Pagal esamą įstatymą, gauti leidimą dirbti su „Riboto naudojimo“ informacija gali tik nuolatines šaulio tarnybos pareigas užimantys LŠS nariai, patenkantys į krašto apsaugos ministro patvirtiną pareigybių sąrašą.
Įstatymo pataisos sudaro galimybę „Riboto naudojimo“ informaciją gauti ne tik nuolatines pareigybes užimantiems, bet ir šauliams, kurie tarnauja LŠS koviniuose būriuose ar kitiems LŠS nariams, dėl kurių yra priimamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimas, jog jiems vykdant tarnybą reikia susipažindinti su įslaptinta informacija.
„Suteikdami galimybę visiems šauliams gauti leidimą dirbti su „Riboto naudojimo“ informacija, leistume organizacijai dirbti efektyviau, įrodytume, kad ja tikime ir pasitikime, – kalbėjo NSGK vadovas. – Šaulių sąjunga yra svarbi mūsų Krašto apsaugos sistemos dalis, todėl turime suteikti jų darbui reikalingus įrankius, kiek įmanoma labiau didinti jų įsitraukimą“.
Siūloma, jog šaulius, siekiančius gauti leidimą dirbti su „Riboto naudojimo“ informacija, tikrintų Antrasis operatyvinių tyrimų departamentas, o leidimus išduotų krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.
Šios įstatymo pataisos nereikalauja jokių papildomų finansinių resursų.