Vienintelė Lietuvoje Obelių spirito varykla nuo lokalios manufaktūros per 110 veiklos metų tapo svarbia Prancūzijos kapitalo alkoholinių gėrimų gamybos ir prekybos koncerno „Marie Brizard Wine & Spirits“ Rytų Europos klasterio dalimi. Istoriniuose pastatuose Rokiškio rajone įsikūrusi varykla naujam gyvenimui 2017 metais buvo prikelta 11 mln. eurų investicijų dėka – jos šiemet gamybos apimtis varyklai leis padidinti dvigubai.
Atsinaujinusi ir efektyvumą padidinusi Obelių spirito varykla 2017 metais planuoja supirkti 40 tūkst. tonų lietuviškų grūdų, arba dvigubai daugiau negu 2016-aisiais, kuomet supirko ir perdirbo 20 tūkst. tonų grūdų.
„Obelių spirito varykla yra unikalus regione spirito gamybos padalinys, kurio autentiškumą puoselėjame. Vyraujant tendencijai atsisakyti gamybos senose patalpose ir perkelti ją į plyno lauko principu pastatytus pastatus, mes įrodėme, kad tradicijos ir inovacijos kaip tik puikiai dera tarpusavyje, padėdamos įmonei siekti aukštų efektyvumo rodiklių bei didinti pelningumą“, – pabrėžė „Vilniaus degtinės“ generalinė direktorė Dovilė Tamoševičienė.
Jos teigimu, efektyvumo gerinimas Obelių spirito varykloje 2016 metais lėmė „Vilniaus degtinės“ parduodamų alkoholinių gėrimų bendrojo pelningumo rodiklio didėjimą 4,5 procento.
Pernai Obelių spirito varykloje pagaminta 7,139 tūkst. litrų absoliutaus alkoholio. Perdirbus dvigubai daugiau lietuviškų grūdų, šiemet Obeliuose ketinama pagaminti 50 proc. daugiau absoliutaus alkoholio.
Pagrindinis „Vilniaus degtinės“ akcininkas koncernas „Marie Brizard Wine & Spirits“ Obelių spirito varyklą, kaip ir Lenkijos Starogarde, laiko pagrindiniais savo Rytų Europos padalinyje. Nuo 1907 metų veikiančioje Obelių spirito varykloje dabar dirba 38 darbuotojai. Varykla naudoja atsinaujinančią energiją, kuras atpigo 50 proc., 25 proc. sumažėjo jos ekonominės sąnaudos.
„Vilniaus degtinės“ vadovės teigimu, ne mažiau reikšminga veiklos dalimi yra ir vykdomos gamybinės veiklos poveikis aplinkai.
„Investavus į Obelių spirito varyklą, reikšmingai pagerėjo ekologinė situacija: grūdų perdirbimo procese susidarantys šalutiniai produktai žlaugtai po biodujų gamybos tampa trąša, o perėjus prie biokuro ne tik naudojama vietinė kuro žaliava medžio drožlės, bet ir į aplinką nebeišmetama siera, kitos mazuto deginimo atliekos. Be to, pats kuras yra 50 proc. pigesnis“, – pažymėjo D. Tamoševičienė.
Jos teigimu investicijos leidžia taupyti energetinius išteklius bei naudoti atsinaujinančią energiją, o tai – didelis pranašumas. Pasigaminta elektros energija yra 30 proc. pigesnė, po biodujų sudeginimo vidaus degimo varikliuose yra utilizuojama šiluma, per valandą gaunant iki 1 tonos garų. Taigi, iš esmės pagerinus ekologinę situaciją, pagerėjo ir ekonomika – sutaupome iki 25 proc. energetinių resursų“, – džiaugėsi įmonės vadovė.
„Vilniaus degtinės“ gaminama degtinė yra vienintelė lietuviška nuo pat grūdo. Aiškią kilmę turintis produktas negali būti gaminamas atvežtinio spirito.