Seimas priėmė Koncesijų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus (projektas Nr. XIIIP-203ES), kuriais siekiama užtikrinti efektyvų ir skaidrų koncesijų suteikimą Lietuvoje ir suderinti Lietuvos Respublikos koncesijų teises su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais. Už pagrindinio teisės akto pataisas balsavo 101 Seimo narys, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 3 parlamentarai.
Naujos redakcijos įstatyme koncesijos sampratą nuspręsta sieti su darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, naudojimusi darbais ar paslaugomis ir (ar) papildomai mokamu atlygiu, o ne su turto valdymu kaip yra dabar galiojančiame Koncesijų įstatyme.
Pagal priimtas nuostatas bus įtvirtintos dvi koncesijų rūšys – darbų koncesija ir paslaugų koncesija. Darbų koncesija yra įvardijama koncesija, kurios dalykas yra leidimas vykdyti darbus ir eksploatuoti darbų rezultatus. Tuo tarpu paslaugų koncesija bus laikoma koncesija, kurios dalykas yra leidimas teikti paslaugas ir (ar) viešąsias paslaugas, organizuoti šių paslaugų teikimą. Seimas taip pat nusprendė išplėsti subjektų, kurie gali būti koncesininkais, grupę, į ją įtraukiant ir fizinius asmenis.
Įstatyme įtvirtinamas koncesijos vertės skaičiavimas, kuris bus atliekamas pagal nustatytas taisykles. Koncesijos vertę sudarys suteikiančiosios institucijos koncesijos sutarties vykdymo laikotarpiu apskaičiuotos koncesininko pajamos, kurios bus gautos kaip atlygis už darbus ir paslaugas, taip pat už prekes, susijusias su tokiais darbais ir paslaugomis. Apskaičiuojant koncesijos vertę, suteikiančioji institucija turės atsižvelgti į 9 kriterijus, pavyzdžiui, koncesijos sutarties trukmę ir koncesijos sutarties pratęsimą, suteikiančiosios institucijos koncesininkui mokamą atlygį, koncesininko pajamas iš darbų ir teisės eksploatuoti darbų rezultatus ir kt.
Naujos redakcijos įstatyme nėra skaitine išraiška įvardytas maksimalus koncesijų sutarties terminas. Koncesijos sutarties trukmę nustatys suteikiančioji institucija atsižvelgdama į reikalaujamus darbus ar paslaugas. Toks reguliavimas koncesijų santykiams suteiks daugiau lankstumo ir teisę individualizuoti koncesijų sutarčių terminus.
Seimas taip pat įtvirtino mišrių sutarčių institutą. Mišrių sutarčių dalykas bus darbai ir paslaugos. Pavyzdžiui, toks pagrįstas poreikis sudaryti vieną sutartį galės būti vieno pastato statybos atveju, jeigu viena to pastato dalis bus numatyta tiesioginiam atitinkamos perkančiosios organizacijos naudojimui, o kita dalis būtų numatyta valdyti koncesijos pagrindu, pavyzdžiui, siekiant įrengti visuomenei skirtą automobilių stovėjimo aikštelę.
Įstatyme reglamentuojami subrangos aspektai koncesijų atveju. Suteikiančiajai institucijai įtvirtinta pareiga nustatyti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų visas koncesijos sutarties dalis ir visus siūlomus subrangovus bei dar žemesnėje grandyje esančius subrangovus, kuriuos ketina pasitelkti koncesijos sutarties vykdymui.
Seimas nutarė detalizuoti derybų tvarką. Pagal priimtas nuostatas, į derybas turės būti kviečiamas ir dalyvis, kurio pasiūlymui suteiktas įvertinimas yra antras po aukščiausio įvertinimo, jeigu jo pasiūlymas yra panašus į dalyvio, kurio pasiūlymui suteiktas aukščiausias įvertinimas, pasiūlymą ir jų įvertinimas skiriasi ne daugiau kaip 15 proc. Jeigu pasiūlymas bus labai panašus, bet įvertinimas skirsis daugiau nei 15 proc., suteikiančiajai institucijai sudaryta galimybė pačiai spręsti dėl šio dalyvio kvietimo į derybas. Tokiu atveju baigusi derybas su dalyviais, suteikiančioji institucija turi sudaryti koncesijos sutartį su tuo dalyviu, su kuriuo pasiektas susitarimas, vertinant pagal sąlygose nustatytus dalyvių pasiūlymų vertinimo kriterijus, yra geresnis.
Seimo priimtas naujos redakcijos įstatymas įsigalios 2018 m. sausio 1 d.