Rengdama mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo planą Vyriausybė pasirinko ne revoliucinių reformų, bet nuoseklių pokyčių kelią, teigia planą įvertinusi bei šiandien savo siūlymus pristačiusi Lietuvos verslo konfederacija (LVK).
Konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus teigimu, pateiktas planas leidžia tikėtis pozityvių permainų, tačiau kai kuriems šalies ekonomikos sektoriams gresia rimtos problemos, jei planas būtų priimtas neįsiklausius į verslo atstovų argumentus.
„Dalis pateiktų siūlymų tikrai reikalingi, juos vertiname pozityviai – tai ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) bei išmokų už vaikus didinimas, ir siūlymas darbdavio socialinio draudimo įmokoms nustatyti minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio „grindis“. Prie šešėlinės ekonomikos masto mažinimo prisidėtų siūlomas NPD įvedimas socialinio draudimo įmokoms“, – vardijo V. Sutkus.
Pasak jo, LVK taip pat palaiko Vyriausybės norą peržiūrėti verslo liudijimų veiklos rūšis, nes dabar veikianti sistema nors ir naudinga, tačiau nebūtinai pati efektyviausia. Taip pat pradedančius savo verslą veikti skaidriai motyvuotų individualios veiklos apmokestinimas, susietas su per metus gaunamo pelno dydžiu, o vardan sąžiningos konkurencijos remiama idėja žemės ūkio veiklą vykdančių įmonių pelną ir žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamas apmokestinti bendra tvarka.
„Visame pakete yra ir dalis pasiūlymų, su kuriais sutikti negalime. Nepritariame siūlymui didinti akcizus dyzeliniam kurui, siūlome nenaikinti 0 proc. pelno mokesčio tarifo socialinėms įmonėms, taip pat manome, kad nenaudingas būtų ir siūlomas fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto progresinis apmokestinimas“, – pristatydamas mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo plano vertinimą teigė LVK prezidentas.
Pasak jo, 0 proc. pelno mokesčio tarifo socialinėms įmonėms panaikinimas siūlomas skubotai, nes trūksta analizės ir aiškumo, kokias pasekmes tai turės šiuo metu veikiančioms socialinėms įmonėms bei jų įdarbinamų neįgaliųjų integracijai.
„Šis siūlymas skamba pakankamai skubotai ir nubraukia tuos socialinių įmonių teikiamus privalumus, kurie ypač reikalingi neįgaliųjų integracijai į darbo rinka. O pasiūlymą progresiškai apmokestinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamąjį turtą siūlome reikšmingai koreguoti mokesčio netaikant vienam būstui, kuriame asmuo deklaravęs gyvenamąją vietą, nepriklausomai nuo turto vertės. Visam kitam turtui siūlome taikyti 0,5 proc. tarifą“, – siūlo LVK prezidentas.
LVK pristatytuose siūlymuose taip pat nepritariama siūlymui atsisakyti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo taikymo viešbučių bei kitų asmenų teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms ir apmokestinti jas PVM bendra tvarka.
„Pastarasis siūlymas iškreipia apgyvendinimo sektoriaus konkurencinę aplinką ir mažina visą Lietuvos turizmo sektoriaus konkurencingumą su kaimyninėmis šalimis. Padidintas PVM tarifas lems didesnę paslaugos kainą ir labai sumažins sektoriaus konkurencingumą, pablogins investicinę aplinką apgyvendinimo sektoriuje ir jau vykdomų investicinių projektų gyvybingumą. Kadangi kaimyninėse šalyse taikomas lengvatinis viešbučių apmokestinimo tarifas, PVM tarifo padidinimas apgyvendinimo paslaugoms mažins turistų srautus, nes kelionių organizatoriai tiesiog trumpins apgyvendinimo laiką Lietuvoje“, – pagrindinius argumentus vardijo V. Sutkus.
Su papildomais sunkumais, anot jo, susidurtų ir privačios sveikatos priežiūros įstaigos, jei būtų nuspręsta panaikinti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą nekilnojamajam turtui, naudojamam sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.
„Šiam siūlymui pritarti negalime, todėl, kad tuomet privačios sveikatos priežiūros įstaigos būtų akivaizdžiai diskriminuojamos ir patirtų papildomų sąnaudų, nes privalėtų mokėti mokestį, kuris netaikomas viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms. Tokiu būdu būtų sudarytos nelygiavertės veiklos sąlygos tam tikrų grupių ūkio subjektams bei maža to, pažeidžiamos Konkurencijos įstatymo nuostatos“, – sakė V. Sutkus.
„Taip pat papildomai siūlome svarstyti galimybę naikinti pelno mokestį reinvestuojamam pelnui, kaip tai daro Estija ir ketina daryti Latvija bei spartinti PVM grąžinimą nuo didesnių sandorių, nes ištęsiant šį procesą verslas tiesiog netenka apyvartinių lėšų. Taigi tikimės toliau bendradarbiauti ir kalbėtis su valdžios atstovais ir bendru sutarimu pasiekti, kad mokestinė aplinka būtų ne tik socialiai teisinga, bet ir atitinkanti verslo poreikius“, – reziumavo V. Sutkus.