„Įmonės pokyčius lėmė poreikis pirmiausia atskirti dvi veiklas – statybą ir gamybą, – sako bendrovės „Apastata“ direktorius Mindaugas Apavičius. – Atskyrus veiklas, paprastesniu ir kur kas efektyvesniu tampa ir įmonių valdymas, ir darbas su personalu.“
Didžiausia „Apastata group“ įmone liko statybos bendrovė „Apastata“, vadovaujama M. Apavičiaus. Joje dirba 68 darbuotojai. Antra pagal apimtis yra gamybinė įmonė „Apasteel“ su 52 darbuotojais. Šiai įmonei vadovauja Kristina Apavičiūtė. Mažiausia įmone, kuriai taip pat vadovauja M. Apavičius, kol kas yra „Apastata investicijos“, plėtojanti nekilnojamojo turto projektus. Visai įmonių grupei vadovauja Bolius Apavičius.
Bendras darbuotojų skaičius, optimizavus veiklas, taip pat išaugo. Didžiausią įtaką tam daro smarkiai besiplečianti gamybinė įmonė „Apasteel“. Veiklą ši įmonė pradėjo praėjusią vasarą, turėdama keturis darbuotojus, o dabar joje dirba jau 52 darbuotojai.
„Apastata“ – efektyviausia būti plataus profilio statybos įmone
Statybos įmonė „Apastata“ rinkoje veikia nuo 1992 metų. Tai yra plataus profilio statybos įmonė, teikianti generalinio rangovo paslaugas, projektus vykdanti principu „nuo pamatų iki raktų“. Bendrovė dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, užsakymų sulaukia ir iš privačių užsakovų. Savo jėgomis „Apastata“ atlieka apie 50–80 procentų darbų, priklausomai nuo objekto paskirties. Statant pramoninius pastatus, kuriuose įrenginėjama sudėtinga ir moderni inžinerinė infrastruktūra, darbams bendrovė pasitelkia subrangovus, teikiančius specialiųjų darbų paslaugas. Kitais atvejais absoliučią daugumą darbų atlieka pati įmonė. Paprastai „Apastata“ turi nuolatinius partnerius, teikiančius subrangos paslaugas.
Tauragėje įsikūrusi bendrovė dažniausiai projektus įgyvendina savo regione, nors „Apastata“ yra dirbusi visoje Lietuvoje. Kaip pastebi M. Apavičius, sprendimą statyti kuo arčiau namų lėmė praktiški sumetimai: taupomas laikas ir pinigai.
Beveik visi pastaruoju metu „Apastatos“ įgyvendinti projektai yra negyvenamosios paskirties statiniai – pramoniniai, gamybiniai, visuomeniniai. Imtis daugiabučių renovacijos „Apastata“ nelabai linkusi dėl tos pat priežasties, kodėl šių darbų vengia ir daugelis kitų statybininkų – tenka dirbti su keliasdešimt užsakovų ir tiek pat techninių prižiūrėtojų, nes kone visų butų gyventojai siekia aktyviai dalyvauti visuose procesuose, net ten, kur reikia inžinerinio mąstymo. Dar viena priežastis – per mažos kainos ir neadekvačiai didelė įtampa.
„Mūsų užsakovais yra ir valstybė, ir savivaldybės, ir privatus sektorius, – sako M. Apavičius. – Vykdome ir Lietuvos kariuomenės užsakymus.“
Optimizavusi veiklą, „Apastata group“ neketina daryti kokių nors pokyčių statybinę veiklą plėtojančioje „Apastatoje“. Pasak M. Apavičiaus, būtų per didelė prabanga specializuotis ir imtis, pavyzdžiui, vien negyvenamosios ar, priešingai, gyvenamosios paskirties pastatų statybos. Dirbant regione, efektyviausia būti plataus profilio statybos įmone, nors yra ir kita tokio pasirinkimo pusė – reikia įvairesnių profesijų darbuotojų, kurių trūksta visoje Lietuvoje.
Mūsų irgi neaplenkia šios problemos – turim problemų dėl kvalifikuotų įvairios specializacijos darbuotojų, tad darbo jėgos tenka dairytis ir už Tauragės ribų“, – pasakoja M. Apavičius.
Bendrovė „Apastata“ yra Lietuvos statybininkų asociacijos narė, tad spręsti darbo jėgos problemas bando dalyvaudama asociacijos programose. Netrukus startuosiančiame projekte „Lietuvos statybų sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimas“ įmonės darbuotojai dalyvaus kvalifikacijos įgijimo ir kėlimo programose, kurios tęsis 2017– 2020 metais.
„Apasteel“ – šeimos įmonė surado pelningą verslo nišą
Nors didžiausios apyvartos yra statybos įmonėje, tačiau ją vejasi „Apasteel“, rinkoje veikianti dar tik pirmus metus. „Apasteel“ veikia kaip metalo konstrukcijų, angarų, konteinerinių, modulinių namelių gamybos įmonė.
„Apastatoje“ metalo gaminių gamyba atsirado, sulaukus užsakovo iš Norvegijos prašymo pagaminti metalinį angarą, – dalijasi M. Apavičius. – Tai buvo mūsų partneriai – norvegų kapitalo lietuvių įmonė, su kuria mus sieja ilgalaikis bendradarbiavimas. Pagaminę pirmą angarą įžvelgėme naujų galimybių – pamatėme, kad tai yra įdomi sritis, ir pradėjome investuoti į įrangą, įgijome šių darbų sertifikatą.“
Dar „Apastatoje“ buvo pasamdytas metalo cecho vadovas, įdarbinta suvirintojų, kurie buvo siunčiami mokytis, kad įgytų tarptautinius suvirintojų sertifikatus. Nauja veikla pasiteisino – šeimos įmonė surado pelningą verslo nišą. „Apasteel“ užsakovai daugiausiai yra norvegai, vokiečiai ir suomiai, tad absoliuti dauguma gaminių yra eksportuojami. Paprastai tai yra privatūs užsakovai, kuriems reikia garažo, angaro ar modulinių sistemų.
„Su skandinavais darbas vyksta neįprastai. Jie atsiunčia tiesiog ranka nubraižytą brėžinį su pagrindiniais išmatavimais, kaip jie įsivaizduoja savo garažą ar angarą, – pasakoja M. Apavičius. – Tada mes parengiame vizualizaciją ir laukiame užsakovo patvirtinimo, ar jis taip įsivaizdavo statinį.“
„Apasteel“ projektuoja ir gamina tradicinių formų sandėliavimo angarus iš lengvai surenkamų plieninių profilių, kurie uždengiami profiliuotos skardos plokštėmis arba daugiasluoksnėmis plokštėmis. Gaminiai turi CE ženklinimą. Bendrovė gali įrengti lietaus sistemą bei apskardinti visą pastatą, įrengti vartus, priešgaisrines arba automatines duris, apšvietimo ir ventiliacijos sistemas bei įrengti ankerinius, monolitinius ar gręžtinius pamatus metalinių karkasų pastatams. Metalo konstrukcijų statiniai projektuojami ir gaminami Tauragėje, „Apasteel“ gamykloje.
Modulinius namelius tiekia ir kariškiams
„Apasteel“ taip pat ėmėsi gaminti modulinius namelius, kurie sulaukė pasisekimo Lietuvoje, – sako M. Apavičius. – Lietuvoje, pasirodo, poreikis yra nemenkas, o gamintojų, galinčių gaminti didėlėmis apimtimis, nėra daug – per metus mes pagaminame apie tūkstantį tokių namelių.“
Namelių paskirtis gali būti labai įvairi. „Apasteel“ nameliuose, kuriuos įsigijo Lietuvos kariuomenė, gyvens kareiviai. Pernai Lietuvos įmonė gamino namelius karo pabėgėliams, atvykusiems į Vokietiją. Užsakymo sulaukė ir iš Suomijos kariuomenės. Moduliniai nameliai ypač mėgstami dėl praktiškai neribotų pritaikymo galimybių, pradedant gyvenamaisiais namais, vaikų darželiais, biurais ir baigiant dušo, tualeto patalpomis. Vienas iš užsakymų keliaus į Klaipėdą – moduliniai nameliai bus pastatyti prie stadiono, kad sportininkai turėtų kur persirengti, nusimaudyti.
Kaip pastebi M. Apavičius, nors Lietuvoje konteineriniai nameliai populiarėja, tačiau plačiausiai jie naudojami Skandinavijoje, kur juose kuriasi vaikų darželiai, mokyklos, biurai. Lietuviai vis dar tradiciškai laikosi įsikibę į mūrą, gelžbetonį, metalą, tarsi statytų pastatus amžiams, nors gyvenimas parodė, kad skirtingais gyvenimo tarpsniais žmogui riekia skirtingų pastatų, kad keičiasi ir biurų samprata. Dar vienas iš pranašumų, pastebi M. Apavičius, kad tokie nameliai laikomi laikinaisiais statiniais, tad juos galima statyti be statybos leidimo, o pati statyba kur kas pigesnė ir greitesnė – pagaminai, atvežei ir pastatei per savaitę.
Diversifikavus veiklas, verslas tapo efektyvesniu
Naujoji „Apastata group“ struktūra veikia daugiau negu pusę metų, tad jau galima įvertinti pokyčių naudą. Pasak M. Apavičiaus, naujoji struktūra pasiteisino. Kai iki pertvarkos veikusi įmonė pradėjo plėsti savo veiklas, pradėjo dubliuotis funkcijos.
„Pamatėme, kad atsiranda chaotiškumo. Sakykim, sąmatininkai imasi skaičiuoti kokio nors objekto sąmatą, o čia pat atsiranda poreikis sudaryti metalinių konstrukcijų gamybos sąmatą. Visa stojosi į vietas atskyrus personalą, kai sąmatininkai, architektai ir konstruktoriai dirba statybos įmonėje, kokia liko „Apastata“, o gamyboje darbuojasi atskira specialistų komanda. Darbas tapo efektyvesniu“, – sako M. Apavičius.
Išskyrus veiklas, buvo perskirstyta ir vadovų atsakomybė, taip efektyviau valdant ir darbų atlikimo terminus.
Užsakovams, M. Apavičiaus nuomone, veiklų išskyrimas į atskiras bendroves taip pat įnešė daugiau aiškumo. Tačiau sumaišties, bent jau pirmaisiais mėnesiais, kilo bendraujant su tiekėjais. Bendravę su „Apastata“, jie staiga pamatė, kad bendrovėje tuo pačiu pavadinimu staiga sumažėjo darbuotojų, sumažėjo apyvartos, ir tai sukėlė įtarimų, kad bendrovė gal turi problemų.
„Tiekėjai pamatė, kad „Apastatoje“ sumažėjo darbuotojų, tačiau tai įvyko dėl to, kad dalį personalo pervedėme į kitas „Apastata group“ įmones. Dėl tos pat priežasties sumažėjo ir atskiros bendrovės apyvarta, nors visos grupės – padidėjo“, – pasakoja M. Apavičius, akcentuodamas tiekėjų atsargumą ir pripažindamas, kad įmonė, optimizuodama savo veiklas, per mažai dėmesio skyrė komunikacijai, rinką informuodama apie pokyčius ir jų priežastis.
Vis tik M. Apavičius pastebi, kad tiekėjai linkę ir šiek tiek manipuliuoti šeimos valdoma įmonių grupe. Kai eina kalba apie mokėjimų atidėjimus, tiekėjai apeliuoja į įmonių grupę, prašo konsoliduotų balansų. Norint į naują įmonę pritraukti naujų tiekėjų, jie taip pat bando taikyti dvigubus standartus – iš vienos pusės bendradarbiauja su viena įmone, o iš kitos pusės – į jos biudžetą žiūri kaip į bendrą įmonių grupės piniginę. Tačiau M. Apavičius viliasi, kad tai yra laikini dalykai – tiekėjams, kaip ir kitiems rinkos dalyviams, reikia laiko priprasti prie pasikeitusios situacijos bendrovėje.
Tvirtina pozicijas Norvegijoje
Iki šiol Norvegijoje veikė „Apastata“ filialas „Apasteel“ NUF. Tačiau įvertinusi situaciją Norvegijos rinkoje ir savo galimybes, tauragiškių įmonė, valdoma Apavičių šeimos, žengė dar vieną žingsnį – Norvegijoje įkūrė bendrovę „Flexy Bygg“ AS. Įregistravus įmonę, lietuviams atsiveria galimybės konkuruoti su norvegiškomis įmonėmis tiek viešuosiuose pirkimuose, tiek ieškant privačių užsakovų.
„Prognozuojama, kad Lietuvos statybos sektorius apie 2020 metus stipriai susitrauks, tad nelieka nieko kito, kaip tik tam rengtis – diversifikuoti įmonės veiklą ir ieškoti naujų rinkų“, – sako M. Apavičius.
Norvegijoje lietuviško kapitalo įmonė nusitaikė į bendruosius statybos darbus, statant gamybinius, pramoninius pastatus, ir toliau plėtos metalo konstrukcijų statinius, ką sėkmingai daro iki šiol. Norvegijoje įkurtoje įmonėje dirbs darbuotojai iš Lietuvos, tačiau inžinerinio personalo bei pardavimo specialistų „Flexy Bygg“ AS ieško Norvegijoje. Toks sprendimas sudaro galimybes kuo greičiau pradėti veiklą, nes vietiniams specialistams nereikia įveikti kalbos barjero, jie pažįsta norvegų mentalitetą, žino teisinę bazę.
Norvegijoje įkurtai įmonei vadovauja teisininko ir vadybininko išsilavinimą turintis Mindaugas Apavičius.
Bendrovės „Apastata group“ nuotr.