Lietuvoje jau kelis metus veikia tarpusavio skolinimosi platformos. Šių metų rugpjūtį paskelbtais Lietuvos Banko duomenimis, tarpusavio skolinimo platformos didina savo paslaugų apimtį. Per pirmąjį šių metų pusmetį operatoriai suteikė 7,69 mln. Eur paskolų, t.y. du kartus daugiau, nei buvo suteikta per tokį patį laikotarpį praėjusiais metais. Pirmojo šių metų pusmečio apžvalgos duomenimis beveik 14 tūkst. investuotojų paskolinta suma sudarė 12,5 mln. eurų. Vidutiniškai vienas investuotojas į tarpusavio skolinimo platformas investavo apie 900 Eur, tuo tarpu vidutinė išduoto kredito suma siekia apie 2,2 tūkst. Eur.
Nagrinėjant Lietuvos Banko paskelbtus duomenis matyti, kad auga tarpusavio skolinimo platformų suteikiamų paskolų skaičius. 2016 I pusmetį suteikta 2311 kreditų, kurių vertė 3,6 mln. Eur, 2016 II pusmetį suteikti 2572 kreditai, kurių vertė 4,83 mln. Eur, tuo tarpu šių metų pirmąjį pusmetį suteikti 3555 kreditai, kurių vertė 7,69 mln. Eur. Toks augimas rodo, kad tarpusavio skolinimosi platformos gali tapti rimtu konkurentu greitųjų kreditų bendrovėms.
Kaip teigia kreditai.info atstovai – „viena iš priežasčių, lemiančių tarpusavio skolinimo platformų populiarumą yra tai, kad pastarosios vartotojui asocijuojasi su geresnėmis, lankstesnėmis sąlygomis ir mažesnėmis palūkanomis, bet tai ne visada yra tiesa. Greitųjų kreditų bendrovės dažnai vykdo akcijas, kurių metu suteikia pirmą kreditą nemokamai, arba leidžia atidėti įmokų mokėjimą net keliems mėnesiams. Tarpusavio skolinimo platformos nieko panašaus nesiūlo”.
Auganti konkurencija greitųjų kreditų rinkoje turėtų būti vertinama teigiamai, kadangi konkurencijos augimas paprastai lemia geresnes ir patrauklesnes sąlygas vartotojams. Didesnis kredito davėjų pasirinkimas taip pat lemia, kad siekiantis gauti paskolą asmuo daugiau laiko praleidžia rinkdamasis tinkamą variantą, taip eliminuojant skuboto sprendimo galimybę. Paskolų gavėjams, siekiantiems gauti finansavimą iš greitųjų kreditų bendrovių ar tarpusavio skolinimo platformų specialistai rekomenduoja palyginti skirtingų įmonių pateikiamus pasiūlymus ir nepriimti sprendimų skubotai.
Tikėtina, kad tarpusavio skolinimo platformos taps rimtu konkurentu ir ilgalaikių paskolų rinkoje, kadangi bankams dažnai pritrūksta lankstumo. Tuo tarpu tarpusavio skolinimo platformose paskolos gavėjui suteikiama galimybė rinktis norimas palūkanas ir prireikus greičiau gauti finansavimą. Tai itin aktualu jaunam verslui, kuris retai kada gali tikėtis gauti kreditą iš komercinio banko.
Prognozuojama, kad tarpusavio skolinimo platformos taps patrauklios ne tik fiziniams asmenims, bet ir verslui, kadangi šiuo metu verslo paskolų rinkoje jaučiamas konkurencijos trūkumas. Ilgalaikių paskolų verslui rinkoje pasirinkimas yra, tačiau neužpildyta lieka niša, kuomet verslui prireikia greitų ir trumpalaikių paskolų, kuomet įmonės susiduria su laikinu apyvartinių lėšų trūkumu. Nors metinės trumpalaikių paskolų procentų normos yra didelės, tačiau toks skolinimasis savaitei ar dviems siekiant eliminuoti laikiną lėšų trūkumą įmonėje gali būti patrauklus ir ši rinka nėra užpildyta. Todėl šioje vietoje atsiranda galimybė tarpusavio skolinimo platformoms.
Apie tarpusavio skolinimą
Tarpusavio skolinimo arba P2P (angl. peer-to-peer lending) platformos suteikia galimybę fiziniams asmenims teikti paskolas kitiems šalies gyventojams. Norintis gauti paskolą tarpusavio skolinimo platformoje gyventojas pateikia prašymą, operatorius patikrina tapatybę, įvertina mokumą ir pateikia pasiūlymą paskolos gavėjui. Jeigu paskolos gavėjas patvirtina, kad jį tenkina pasiūlymas, operatorius perduoda paskolos prašymą finansavimui. Investuotojai įvertinę riziką sprendžia, ar gali investuoti į šią paskolą. Surinkus pilną finansavimui reikiamą sumą iš investuotojų pinigai yra pervedami paskolos gavėjui. Tarpusavio skolinimo platforma administruoja įmokų surinkimą, sprendžia vėluojamų grąžinti paskolų klausimą.
Tarpusavio skolinimo platformų veikla įstatymiškai pradėta reguliuoti ne taip seniai. Vartojimo kredito įstatymo papildymas reglamentuoja, kad nuo 2016 m. vasario 1 d. Tarpusavio skolinimo paslaugas teikiančios bendrovės privalo būti įrašytos į viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą. Į šį sąrašą įmonė įrašoma tik tuo atveju, jeigu atitinka Vartojimo kredito įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus reikalavimus ir pateikia planą, kuriame nuorodoma, kaip bus užtikrintas santykių tarp kliento ir investuotojo tęstinumas. Šiuo metu į viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą yra įrašyti 7 operatoriai, siūlantys šios rūšies finansines paslaugas.