Valstybės kontrolierius A. Dulkys antradienį Seime pristatė septynias valstybinio audito išvadas, kurias aukščiausioji audito institucija parengia kasmet vykdydama savo Konstitucinę pareigą: išvadas dėl 2016 metų nacionalinio, valstybės, Privalomojo sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo ir kitų išteklių fondų biudžetų vykdymo. Valstybės kontrolė antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pristatė ir atliktų auditų („Programinis biudžetas: strateginių veiklos planų sudarymas ir įgyvendinimo stebėsena“ ir „Valstybės investicijų 2015 metais programos valdymas“) rekomendacijų įgyvendinimo eigos vertinimą.
Dulkys pažymėjo – valstybės finansiniais duomenimis šiandien visiškai pasikliauti dar negalime, o pagrindine priežastimi įvardijo silpną įstaigų vidaus kontrolę. Pateikdamas viešųjų finansų būklės vertinimą, jis nurodė ir būtinų pokyčių kryptis.
2016 m. nacionaliniame finansų ataskaitų rinkinyje, apimančiame 52 mlrd. Eur viešojo sektoriaus turto ir 19 mlrd. Eur įsipareigojimų, parengtame konsolidavus visų viešojo sektoriaus subjektų finansinius duomenis, nurodyta, kad net 11-os (iš 14-os) ministerijų vidaus kontrolės sistemos nėra orientuotos į tinkamą veiklos organizavimą, nevertinamos veiklos rizikos, vis dar neatsisakyta perteklinių priemonių apibrėžiant veiklos procesus, kurios augina nereikalingą administracinę naštą.
Valstybės biudžeto sistemos pertvarkoje pasigendama orientavimosi ne į išlaidas pagal tam tikras biudžeto eilutes, o į siekiamą rezultatą ir būtinus išteklius. Valstybė, nutarusi turėti daug atskirų pajamų ir išlaidų fondų – Valstybinio socialinio draudimo, Privalomojo sveikatos draudimo – ir valstybės biudžetą, galutinai neapsisprendžia, kuris šaltinis kuriems visuomenės poreikiams tenkinti turi būti naudojamas. Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad kuriama praktika, kai vienarūšiai valstybės prisiimti įsipareigojimai dengiami ir iš valstybės biudžeto, ir iš „Sodros“ ar privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Auditoriai rekomenduoja primiausia išgryninti sveikatos draudimo įmokų paskirtį ir aiškiai nustatyti privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimtį. Šiuo metu sveikatos draudimo lėšomis yra vykdomi ir valstybės prisiimti įsipareigojimai, kurie savo esme artimesni nedraudžiamiesiems ar net turi socialinės paramos požymių.
Rezerviniame fonde 2016 metų pabaigoje buvo 126 mln. Eur. Tai sudarė tik 0,3 proc. BVP, arba apie 1,5 proc. valstybės biudžeto išlaidų. Nėra sutarta, kokio dydžio finansinis rezervas Lietuvai reikalingas, tačiau, įvertinus labai mažas jo didėjimo tendencijas, planuojama, kad 2017 m. jis paaugs iki 0,5 proc. BVP – sunkmečiu tokio dydžio finansiniu rezervu valstybės finansų stabilumas sunkiai galėtų būti užtikrintas. Vyriausybė valstybės finansiniam stabilumui palaikyti turėtų ieškoti papildomų fondo finansavimo šaltinių.
Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondas, kaip pastebi Valstybės kontrolė, apima tik vieną nereikšmingą finansavimo šaltinį ir neparodo tikro ir teisingo vaizdo apie visas eksploatavimo nutraukimo procesui naudojamas lėšas. Darbams užbaigti iki eksploatavimo nutraukimo trūksta 1,66 mlrd. Eur. Eksploatavimo nutraukimas yra Lietuvai išskirtinė finansinė našta, neatitinkanti šalies dydžio ir ekonominio pajėgumo. Todėl Vyriausybė turi ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, priešingu atveju bus sutrikdytas galutinio eksploatavimo nutraukimo plano įgyvendinimas, o finansinė našta teks Lietuvos gyventojams.
Aukščiausioji audito institucija antradienį taip pat pristatė 2016 metais atliktų sisteminių auditų – „Programinis biudžetas: strateginių veiklos planų sudarymas ir įgyvendinimo stebėsena“ ir „Valstybės investicijų 2015 metais programos valdymas“ – teiktų rekomendacijų įgyvendinimo auditą, kuris parodė, kad esminių pokyčių minėtuose procesuose šiandien dar nėra. Tačiau teigiamas audito poveikis jaučiamas – Vyriausybės vadovas audito metu šiam strateginiam klausimui skyrė ypatingą dėmesį – Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarka buvo įtraukta į Vyriausybės strateginių projektų portfelį, kurio įgyvendinimą kontroliuoja Vyriausybės strateginių projektų portfelio komisija.
Auditoriai atkreipia dėmesį, kad būtinas atsakingas visų viešojo sektoriaus valdymo lygių vadovų požiūris į vidaus kontrolę, priešingu atveju objektyvios ir išsamios informacijos apie viešojo sektoriaus finansinę būklę ir ūkinės veiklos rezultatus dar ilgai neturėsime. Efektyvi vidaus kontrolė – Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, turėtų būti vienas svarbiausių įrankių, padedančių nuosekliai ir strategiškai siekti veiklos rezultatų, valdyti rizikas.