Seimo narių grupės pranešimas: „Parlamentarų nuomone, vykdant Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo rokiruotes buvo pažeisti įstatymai“

2017 m. spalio 20 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

Grupė Lietuvos Respublikos Seimo narių kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (KT), prašydama ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 326 „Dėl Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašo 35 punktas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principams, Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 2 straipsnio 2 daliai, 3 straipsniui, 22 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalims.

Parlamentarai kreipimesi kvestionuoja minėto nutarimo atitikimą aukštesnės galios teisės aktams. Seimo narių nuomone, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priėmusi ginčijamą nuostatą, nukrypo nuo teisinio reglamentavimo, kurį nustatė įstatymų leidėjas, todėl kyla pagrįsta abejonė, jog nevykdant konkurso, kurio metu atliekamas pretendento įvertinimas, nutolstama nuo įstatyme numatytos nuostatos (konkurso vykdymo), kuria siekta užtikrinti asmens priėmimo į viešas pareigas skaidrumo principą, atrenkant tinkamiausią pretendentą, kuris praėjęs konkurso procedūras būtų priimtas į pareigas, taip užtikrinant viešąjį interesą, kad aiškiu ir skaidriu būdu būtų atrinktas asmuo, kuris eitų visuomenėje svarbias ir atsakingas nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovo pareigas.

Seimo nariai atkreipia dėmesį, kad Vyriausybė, užuot inicijavusi Profesionaliojo scenos meno įstaigų įstatymo nuostatų pakeitimą, ėmėsi savo iniciatyvos ir nutarimu, kuriame turėtų būti tik Įstatymo vykdymo tvarka ir procedūros, nustatė papildomas sąlygas bei aplinkybes priimant koncertinių įstaigų ir teatrų vadovus. Kreipimosi į KT autorių nuomone, Vyriausybės nutarimui suteikdama aukštesnes galias nei įstatymui viršydama savo kompetenciją.

Pasak vieno iš kreipimosi į KT autorių Vytauto Juozapaičio, susidaro įspūdis, kad minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintas Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašo 35 punktas buvo sukurtas siekiant sudaryti teisines prielaidas paskirti konkretų asmenį, šiuo atveju – Sigitą Žutautą – į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovo pareigas.

„Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson turėjo galimybę nušalinti nuo pareigų pasitikėjimą praradusį G. Kėvišą paskiriant teatrui laikinai vadovauti buvusį direktoriaus pavaduotoją – tai, beje, vėliau ir padarė paskirtajam direktoriui išvykus trims savaitėms nemokamų atostogų – ir ramiai surengti konkursą nuolatiniam direktoriui išrinkti. Tačiau iškart po to, kai buvo atleistas G. Kėvišas, 2017 m. birželio 12 d. ministrė gavo S. Žutauto prašymą paskirti jį į LNOBT direktoriaus pareigas. Tai birželio 13 d. ministrės įsakymu ir buvo padaryta, – abejones dėl procedūrų išsakė Seimo narys V. Juozapaitis ir apibendrino, – turint galvoje aplinkybę, kad šis nutarimas buvo priimtas ir pritaikytas konkrečios situacijos sprendimui, kyla pagrįsta abejonė dėl tokio veiksmo teisėtumo. Štai tokį precedentą yra prašoma ištirti Konstitucinio Teismo.“

Priminsime, kad konkursų aprašo 35 punktas nustato, kad „jeigu dėl nenumatytų aplinkybių teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigybė tampa laisva, įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali laikinai pavesti kitam asmeniui eiti įstaigos vadovo pareigas arba į jas priimti kitą asmenį pagal terminuotą darbo sutartį, iki Aprašo nustatyta tvarka bus priimtas ir pareigas pradės eiti naujas įstaigos vadovas, bet ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui“.

Paminėtina, kad Konkursų aprašas yra patvirtintas minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 326 „Dėl Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurio preambulėje nurodyta, kad šis teisės aktas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi.

Kreipimosi į KT iniciatorių vertinimu, įstatymų leidėjas minimo specialiojo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatė vienintelį būdą (konkursas), kurio pagrindu asmuo gali būti priimamas į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovo pareigas, minėtoje normoje Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavedant tik nustatyti konkurso tvarką (procedūras).

Parašykite komentarą