2017 m. lapkričio 14 d. pranešimas žiniasklaidai
Prieš metus – 2016 m. lapkričio 14 d. – 2016–2020 metų kadencijos Seimas (XII) susirinko į pirmąjį posėdį. Nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. surengta 116 Seimo posėdžių, priimta per 700 teisės aktų.
Lietuvos žmonių socialinės gerovės – gyventojų pajamų didinimo, skurdo mažinimo, šeimos stiprinimo, vaikų teisių, neįgaliųjų poreikių užtikrinimo prioritetams Seimas daug dėmesio skyrė nuo pat savo darbo pradžios.
Jau I, neeilinėje sesijose ir vėliau priimtais Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais mažinama mokestinė našta mažas pajamas gaunantiems asmenims. Nuo 2017 m. sausio 1 d. maksimalus taikytinas mėnesio neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) padidintas nuo 200 iki 310 eurų, nuo 2018 m. sausio 1 d. NPD didinamas nuo 310 iki 380 eurų. Įvedus visiems vaikams vaiko pinigus, numatoma papildomo NPD atsisakyti. Nuo 2018 m. sausio 1 d. išmokos visiems vaikams – 30 eurų per mėnesį. Šią išmoką numatoma didinti.
Seimas nuosekliai siekė didinti gyventojų pensijas. Jau 2017 m. „Sodros“ biudžete skirtos lėšos didesnei bazinei pensijai, nuspręsta paankstinti ir iki 2017 m. liepos 1 d. užbaigti pensijų kompensavimo procesą dirbusiems pensininkams.
Bazinė pensija didinama 10 eurų nuo 2017 m. spalio, o nuo 2018 m. sausio 1 d. pensijos turėtų didėti jas perskaičiuojant indeksavimo būdu – pensija vidutiniškai turėtų didėti 30 eurų per mėnesį.
Siekiant mažinti finansinę naštą gyventojams, prisijungusiems prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų, nuo 2017 m. spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. nustatytas 9 proc. lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosios patalpoms ir karštam vandeniui šildyti. Šis lengvatinis PVM tarifas bus taikomas ir nuo 2018 m. sausio 1 d.
Apsvarstyti ir priimti Darbo kodekso pakeitimai, parengti pagal Trišalėje taryboje pasiektus bendrus sutarimus. II sesijoje priimtomis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisomis siekta užtikrinti didesnę bedarbių apsaugą, padidintas apdraustųjų, turinčių teisę gauti nedarbo draudimo išmokas, skaičius ir pailginta šios išmokos mokėjimo trukmė.
Seimas taip pat nustatė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. ligos išmokos galės būti skiriamos ne tik tėvams, bet ir sergančius vaikaičius prižiūrintiems seneliams. Be to, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisomis nuspręsta sergančius sunkiomis ir ypač sunkiomis ligomis vaikus slaugantiems šeimos nariams mokėti ligos socialinio draudimo išmoką ilgesnį laikotarpį.
Per pirmuosius darbo metus Seimas daug dėmesio skyrė vaiko teisių apsaugos klausimams. Priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, pradėta reforma, įteisintas draudimas taikyti visų formų smurtą prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes. Teisės aktų pakeitimais patobulinti vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo institutai: sumažinta biurokratinė ir finansinė našta globos ir įvaikinimo procesuose, sukurtos palankesnės sąlygos globoti (rūpintis) ir įvaikinti vaikus, taip pat sudaromos didesnės galimybės vaikams augti saugioje šeimos aplinkoje. Vaikų išlaikymo („alimentų“) fondo administravimas ir skolų išieškojimas perduotas „Sodrai“: 20 proc. (11,4 eurų) padidinta išmoka alimentų negaunantiems vaikams.
Priimtomis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisomis siekiama ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, sudaryti palankesnes sąlygas taikyti prevencijos priemones ir operatyviai reaguoti į iškilusią grėsmę.
Vienas svarbiausių Seimo darbų sveikatos apsaugos srityje – Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis siekiama sumažinti alkoholio vartojimą ir taip pagerinti visuomenes sveikatą: nuo 2018 m. arba nuo 2020 m. bus visiškai uždrausta alkoholio reklama, alkoholį bus leidžiama įsigyti asmenims nuo 20 metų, bus sutrumpintas alkoholio prekybos laikas ir kt.
Seimas taip pat nusprendė, kad kompensuojamųjų vaistų kainynas perskaičiuojamas ne kartą, o keturis kartus per metus. Tai leis greičiau sureaguoti į kainų mažėjimą aplinkinėse valstybėse.
Švietimo, mokslo, kultūros sričių darbai – vieni svarbiausių XII Seimo darbotvarkėje. Patvirtintas valstybinių universitetų optimizavimo planas, Vyriausybė pateikė įstatymų projektus, užtikrinsiančius tolesnį aukštojo mokslo reformos įgyvendinimą. Gerinant viduriniojo mokslo sąlygas siekiama nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įvesti etatinį mokytojų apmokėjimą.
Tarp pagrindinių Seimo darbų – viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas. Seimas nusprendė pritarti miškų urėdijų reformai ir įstatyme atsisakė konkretaus miškų urėdijų skaičiaus nustatymo. Tokiu būdu Vyriausybė galės pati spręsti, kaip bus valdomi valstybiniai miškai. Seimas taip pat leido pradėti valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių pertvarką, reorganizuoti Valstybinę geležinkelio inspekciją.
Seimas patobulino viešųjų pirkimų sistemą. Naujasis viešųjų pirkimų reguliavimas labiau pritaikytas politiniams, socialiniams ir ekonominiams klausimams spręsti. Tikimasi, kad viešieji pirkimai galės būti pasitelkiami gerinant verslo aplinką, kuriant naujas darbo vietas, skatinant socialinę integraciją, žaliuosius pirkimus. Priimtais teisės aktų pakeitimais taip pat sugriežtinta atsakomybė už viešųjų pirkimų pažeidimus. Už savo veiklą atsakyti privalės ne tik viešųjų pirkimų komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys, bet už perkančiosios organizacijos atliekamus viešuosius pirkimus atsakys ir perkančiosios organizacijos vadovas.
II sesijoje Seimas aktyviai svarstė energetikos srities klausimus. Parlamentas sukūrė apsaugos nuo nesaugių elektrinių tiekiamos elektros energijos patekimo į Lietuvą teisinį reglamentavimą, taip pat pripažino Astravo branduolinę elektrinę keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Esant sudėtingai geopolitinei situacijai, vykstant kibernetinėms atakoms, įvairaus pobūdžio provokacijoms Seimas daug dėmesio skyrė krašto apsaugai. Siekiant užtikrinti saugią valstybę, patvirtinta principinė 2018 metų ir planuojama kariuomenės struktūra, ribiniai karių ir statutinių valstybės tarnautojų skaičiai 2018 ir 2023 metais. Nustatytas didesnis karių išleidimo į atsargą amžius, sureguliuotos aukštesnio karinio laipsnio suteikimo sąlygos ir kt. Priimtos pataisos, leisiančios centralizuoti krašto apsaugos sistemos įsigijimus, įtvirtintas teisinis pagrindas leisti į Ukrainą siųsti Lietuvos karius mokymo tikslais.
Seimas dvejais metais anksčiau, nei buvo nutarta parlamentinių partijų susitarime, nusprendė krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Seimas taip pat priėmė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama sudaryti teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, formuoti nepakantumą ir nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atsiradimo aplinkybėms.
2016–2020 metų Seimas savo poziciją svarbiausiais užsienio politikos klausimais išdėstė rezoliucijose ir kituose dokumentuose. Parlamentas paragino ES formuoti ambicingą Rytų partnerystės politikos viziją (rezoliucija „Dėl poreikio atnaujinti įsipareigojimus remti demokratiją“), pasmerkė tebevykdomą Krymo okupaciją ir aneksiją (rezoliucija „Dėl tebevykdomos Krymo okupacijos ir aneksijos pasmerkimo“), paragino kaimynines valstybes neįsileisti nesaugių branduolinių elektrinių vystytojų tiekiamos elektros, pabrėžė, kad tiesioginių išmokų sistema turėtų užtikrinti vienodas ir sąžiningas konkurencines sąlygas visiems ES žemdirbiams ir kt.
Atskirai paminėtinos ir tokios Seimo komitetų iniciatyvos užsienio politikos srityje, kaip 2017 m. kovo 3 d. bendrame Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų posėdyje priimti sprendimai „Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos dėl Ukrainos pagrindinių principų ir Lietuvos paramos Ukrainai priemonių“ (2017 m. balandį priimtas sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos paramos Gruzijai veiksmų plano 2017–2020 m.“) ir „Dėl pritarimo iniciatyvai „Naujas Europos planas Ukrainai“. Šiais dokumentais nubrėžta Lietuvos ir Vakarų demokratinės bendruomenės politinės, finansinės, ekonominės, karinės, socialinės ir kitokios reikalingos paramos Ukrainai strategija, pažymint, kad stabili ir saugi Ukraina ir jos reformų sėkmė yra tiesioginis visos Europos ir Lietuvos interesas. Pagal Naujojo Europos plano Ukrainai iniciatyvą per ateinančius penkerius metus kiekvienais metais į realią Ukrainos ekonomiką reikėtų įlieti po 5 mlrd. eurų investicijų, kurios galėtų 6–8 proc. pakelti šalies metinį ekonominį augimą 5–10 metų laikotarpiu.
Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro patarėja
Jolanta Anskaitienė
Tel. (8 5) 239 6508, el. p. jolanta.anskaitiene@lrs.lt