Lapkričio 17 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) pritarė komiteto nario Andriaus Navicko pasiūlytoms būtinų veiksmų gairėms, kurias parlamentaras nubrėžė, siekdamas atsisakyti sovietinių psichinės sveikatos apsaugos principų. Buvo pritarta šioms veiksmų gairėms:
- Garantuoti, kad būtų įgyvendinta Seime 2007 m. patvirtinta Psichikos sveikatos strategija ir, svarbiausia, užtikrinti, kad būtų realiai vykdoma nepriklausoma ir visapusiška stebėsena.
- Išlaisvinti psichiatrus nuo represinės profilaktinių pažymų teikimo funkcijos. Atlikti įstatymų ir poįstatyminių aktų analizę, iš naujo peržiūrint visus psichiatrijos politizavimo atvejus ir išlaisvinant psichiatrus nuo „inkvizicinių“ funkcijų.
- Tęsti diskusijas apie psichinių sutrikimų stigmatizacijos mažinimą viešojoje erdvėje, pripažįstant, kad ši stigmatizacija glaudžiai susijusi su šiuolaikinėje visuomenėje įsitvirtinusia destruktyvia patyčių kultūra.
- Tęsti psichiatrijos deinstitucionalizaciją ir stiprinti paramą nemedikamentiniam gydymui, nuolat analizuojant ir diegiant pažengusių šioje srityje Vakarų valstybių praktikas.
Šios gairės buvo nubrėžtos įvertinus specialistų ir ekspertų nuomonę dėl psichinės sveikatos priežiūros ydų, išsakytą 2017 m. lapkričio 8 dieną vykusiuose ŽTK ir Neįgaliųjų teisių komisijos organizuotuose klausymuose „Psichinių sutrikimų stigmatizacija: totalitarinis paveldas ar būtinas saugiklis?“.
Klausymų dalyviai buvo vieningi, kalbėdami apie psichikos sveikatos probleminius aspektus. Klausymuose konstatuota, kad dabar galiojantys poįstatyminiai aktai ir egzistuojanti profilaktinių pažymų, kurias išduoda psichiatrai, sistema atgraso žmones ieškoti specialistų pagalbos ar skatina rinktis privačias paslaugas, kurios reikalauja didelių išlaidų ir dėl to yra mažai kam prieinamos.
Klausymų dalyviai pažymėjo, kad visi teisiniai apribojimai, susiję su privalomomis psichiatrų išduodamomis pažymomis, nepasiekia tikslo ir sukuria tik iliuzinius visuomenės saugiklius. Trumpo susitikimo metu specialistas negali visapusiškai, išsamiai išanalizuoti žmogaus, kuriam išduodama pažyma, esamos būklės. Praeityje fiksuotas psichinio sutrikimo epizodas nėra pagrindas daryti išvadas apie dabartinę žmogaus psichinę būklę. Viena iš tokios situacijos priežasčių yra ta, kad, baimindamiesi įrašų ligos istorijoje, kurie gali apriboti karjeros galimybes, net ir tie žmonės, kuriems reikėtų specialistų pagalbos, jos vengia.
Žmogaus teisių komitetas ir Neįgaliųjų teisių komisija kreipiasi į sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrus su prašymu, bendradarbiaujant su Seimo komitetais ir institucijomis pagal kompetenciją, imtis aktyvių priemonių pasiūlytoms gairėms įgyvendinti ir įvardintoms problemoms spręsti.