Artėjant 2018 metų valstybės biudžeto tvirtinimui verslininkų tarpe netyla diskusijos apie tai, kad politikų aritmetiškai formuojamas biudžetas – tikintis surinkti daugiau pajamų didinant mokesčius – gali turėti atvirkštinį efektą. Lietuvos verslas kviečia Seimą įvertinti verslo aplinką, ypač kaimyninėse šalyse, ir neatiduoti kaimynams turimų konkurencinių pranašumų.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis atkreipia dėmesį į tai, kad pagal gaunamas pajamas šiandienos šalies ekonominė situacija ir ekonomikos augimas yra itin palankūs faktoriai formuojant Lietuvos biudžetą. „Kalbant apie mokestines pajamas Lietuvos biudžetas yra itin priklausomas nuo vartojimo mokesčių, kurie sudaro 77 procentus. Praėjusiais metais daugiau nei pusę valstybės biudžeto – 55 proc. – sudarė pajamos gautos iš pridėtinės vertės mokesčio, o daugiau nei penktadalį – 22 proc. – sudarė akcizas. Vartojimas pastaraisiais metais sparčiai auga. Metinė infliacija, kuri šiuo metu siekia 4,6 proc., nors nepalanki vartotojams, tačiau naudinga biudžetui. Pastarojo pajamos didėja dėl kylančių kainų“, – sako R. Dargis.
Tačiau ateinančių 2018 metų biudžeto jis nedrįsta vadinti „ekonomikos klestėjimo ir grėsmių valdymo“ biudžetu. „Reikėtų atsakingai įvertinti besiformuojantį nekilnojamojo turto „burbulą“ Skandinavijos šalyse ir sudėtingą „Brexit“ situaciją, kuri gali turėti neigiamos įtakos eksportui“, – sako LPK prezidentas ir pastebi, kad nors ekonomika auga, tačiau valstybė nepasinaudoja palankia situacija mažinti, ypač darbo jėgos apmokestinime, ar atskirose srityse nedidinti mokesčių. Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas viršija EBPO šalių narių vidurkį, o „Sodros“ biudžeto perviršis siekia 218 mln. eurų. Tačiau net ir esant tokiai situacijai, buvo atsisakyta planų taikyti taip vadinamas „Sodros“ lubas. Nors ir siūloma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, tačiau šiuo padidėjimu galės pasidžiaugti tik dalis mokesčių mokėtojų – vidutines pajamas gaunantiesiems mokesčių našta nesumažės.
Padidėjęs akcizas – sumažėjęs konkurencingumas
Lietuvos pramoninkai palankiai vertina Pelno mokesčio įstatymo projekte numatyta iniciatyvą, kad investuojantys į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną galėtų sumažinti iki 100 procentų.
„Tačiau šalies pramonininkų vardu siūlome pelno mokesčio lengvatą taikyti visam reinvestuojamam pelnui. Taip būtų skatinama pramonės įmonių plėtra, kuriamos naujos darbo vietos“, – sako R. Dargis.
Pramonės ir viso verslo konkurencingumą neigiamai paveiks ir numatomas dyzelino akcizo didinimas. LPK prezidento įsitikinimu, tai nėra konstruktyvus žingsnis, prisimenant praeities pamokas: vartojimas persikels į kaimyninių šalių degalines.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas, atsakingas už transporto sektorių, ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas atkreipia dėmesį į tai, kad padidinus akcizą susivienodintų degalų kainos Lietuvoje ir Lenkijoje, o esant zloto kurso nepalankiam svyravimui, Lenkijoje degalai taptų pigesni. „Lenkijoje grąžinamo PVM dydis siekia 23 proc., o Lietuvoje – 21 proc., tad dėl šios priežasties tranzitiniai Latvijos, Estijos bei Lietuvos vežėjai degalus piltųsi Lenkijoje. Nes dėl 2 proc. didesnio šioje šalyje grąžinamo PVM dydžio tranzitinio automobilio vairuotojas užsipylęs pilną baką degalų (1420 l.) Lenkijoje, tokia pačia kaina kaip iš mūsų šalyje, vėliau susigrąžindamas PVM iš kaimyninės šalies, sutaupytų apie 28 eurus, lyginant su kaina Lietuvoje. Vežėjas, turintis 100 krovininių automobilių, pildamasis dyzeliną Lietuvoje per metus prarastų 70 000 eurų“, – skaičiuoja E. Mikėnas ir atkreipia dėmesį į tai, kad pilant vieną pilną baką dyzelino į mūsų šalies biudžetą patenka daugiau nei 468 eurai. Padidinus dyzelino akcizą, Lietuvos vežėjai pradės degalus pilti Lenkijoje ir pinigų į Lietuvos biudžetą pateks mažiau.
- Mikėnas primena, kad tikintis surinkti daugiau akcizo mokesčių į šalies biudžetą, akcizas dyzelinui Lietuvoje jau buvo padidintas prieš 9 metus. Tuomet Lietuvos – Lenkijos pasienio degalinėse dyzelino pardavimai sumažėjo iki 50 proc., šešėlinė degalų rinka padidėjo iki 30 procentų.
Šiuo metu galiojanti dyzelino akcizo tvarka skatina tranzitinius automobilius piltis dyzeliną Lietuvoje. Vien rusiškų sunkvežimių Lietuvą tranzitu kerta 156 tūkst., Lietuvos-Lenkijos pasienyje jie pasipildo degalų atsargas tolimesnei kelionei į Europą, kur degalai brangesni.
„Tai, kad dyzelino akcizas turi įtakos pardavimams įrodo ir Estijos pavyzdys, kur 2016 metais įsigaliojus didesniam akcizo tarifui, Estijos vežėjai pradėjo degalus piltis Lietuvoje. Tad skaičiuoti biudžetą aritmetiškai, kad padidinus akcizą surenkame daugiau mokesčių nėra teisinga ir tai įrodo tiek mūsų, tiek kaimyninių šalių patirtis“, – dėmesį atkreipia šalies vežėjus vienijančios asociacijos prezidentas.
Trukdžiai įdarbinant žmones iš trečiųjų šalių
LPK prezidentas R. Dargis atkreipia dėmesį į dar vieną problemą: darbo rinkoje jaučiamas didelis įvairių specialybių – inžinierių, maisto technologų, vairuotojų, tekstilės pramonės ir kt. – darbuotojų trūkumas. Dėl šios priežasties verslas negali vykdyti plėtros, todėl stabdomas ekonomikos augimas, o valstybės biudžetas praranda pajamas.
„Nors matome daug pozityvo sprendžiant problemas, tačiau įdarbinimo procesai vis dar ilgi ir sudėtingi. Norint juos supaprastinti, būtina užtikrinti pakankamą Migracijos departamento finansavimą, prioritetą skiriant – informacinių technologijų diegimui. Pramonė jau seniai ir garsiai kalba apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, todėl raginame, kad Valstybės prioritetų sąraše tam atsirastų tiek sprendimai, tiek finansavimas dalykams, užtikrinantiems ekonomikos tvarumą ilgalaikėje perspektyvoje“, – sako R. Dargis.
Tai, kad darbo jėgos trūkumas didelė problema pastebi ir vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas. „Vairuotojų trūkumą jaučia turbūt visi vežėjai. Esant šiai problemai vilkikai negali išvykti į reisus, vežėjai ir valstybė praranda pinigus, mažėja sektoriaus konkurencingumas tarptautinėje arenoje. Valstybė neskiria dėmesio šios profesijos specialistų ruošimui, o norint įdarbinti žmones iš trečiųjų šalių susiduriama su ilgu ir sudėtingu įdarbinimo procesu, su daugybe perteklinių reikalavimų. Ir vairuotojui, ir darbdaviui tenka aplankyti nemažai valstybinių įstaigų, paruošti krūvą dokumentų, jų kopijų. Lenkijoje vairuotojų įdarbinimo procesas trumpesnis ir paprastesnis, jie greičiau gali pradėti dirbti, tad ši šalis daug patrauklesnė ir lengviau pritraukia darbuotojus“, – faktus konstatuoja E. Mikėnas.
Nereguliuojamos draudimo kainos
Dar viena didelė problema, apie kurią vis garsiau kalba šalies vežėjai, – pastaraisiais metais sparčiai augantys draudimo įmokų dydžiai. Lietuvos banko duomenimis, 2016 m. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAPD) pasirašytos įmokos juridiniams asmenims, lyginant su 2015 metais, augo 25,3 proc., o šių metų I ketvirtį, lyginant su analogišku 2016 metų laikotarpiu, – net 40,7 proc.
Draudikai neslepia, kad netolimoje ateityje draudimo įmokos gali vėl didėti, prisidengiant, tuo, kad Lietuvos teisėje bus įtvirtinta ES nuostata, pagal kurią neturtinės žalos išmoka nuo dabar esančių 5 tūkst. bus didinama iki 5 mln. eurų.
„Tačiau juk net įtvirtinus šią nuostatą situacija dėl išmokų draudikams iš esmės nepasikeis. Neturtinių žalų limitas, siekiantis 5 mln. eurų, jau ir dabar yra taikomas daugelyje ES šalių. Tai reiškia, kad Lietuvos vilkikui patekus į eismo įvykį bet kurioje ES šalyje, pastarųjų teismų priteistas sumas Lietuvos draudikai turėjo atlyginti. Ir nesvarbu, ar pastarosios siekė 5 tūkst., 500 tūkst. ar dar daugiau eurų. Tad, mano nuomone, tai nėra priežastis didinti draudimo įmokas“, – pastebi E. Mikėnas ir atkreipia dėmesį į faktą, kad iki šiol Lietuvos vežėjų vairuojami vilkikai į eismo įvykius dažniausiai patekdavo užsienyje. Kas liečia įvykius Lietuvoje, tai pernai tokių buvo 29 ir draudikai patyrė vos 0,12 šio segmento išmokų sąnaudų.
Šiuo metu Lietuvos vežėjai už vieno vilkiko civilinės atsakomybės draudimą moka 2 500 eurų per metus, Latvijoje tokia pati paslauga siekia vos 800 eurų, o Lenkijoje ir Estijoje – 1000 eurų.
„Lyginant su kaimyninėmis šalimis kainos skiriasi 2,5-3 kartus. Su kuo tai susiję? Mano nuomone, įstatymas neužtikrina sąžiningų draudimo įmokų nustatymo principų ir sudaro galimybes draudikams piktnaudžiauti tiek nustatant draudimo įmokų dydžius, tiek diskriminuoti tam tikras transporto priemonių kategorijas, nustatant jų atžvilgiu nepalankias draudimo sąlygas“, – įsitikinęs šalies vežėjus vienijančios asociacijos prezidentas. Pasak jo, mūsų šalyje nėra numatyti maksimalūs dydžiai, kuriais draudikai vadovautųsi apskaičiuodami draudimo įmokų dydžius, o dabartinė draudimo įmokų apskaičiavimo metodika yra paremta paslaptingumo ir uždarumo principu, draudėjas nežino, kaip jam apskaičiuojama draudimo įmoka. Be to, draudimo įmonės atsisako tarpusavyje dalintis savo sukaupta žalų informacija, todėl atnaujinant draudimo sutartis klientams yra sudėtingesnis perėjimas iš vieno draudiko pas kitą.
„Esant tokiai situacijai su draudikais, Lietuvos vežėjai susiduria su dar viena problema, kuri trukdo konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos vežėjai turi konkuruoti ne tarpusavyje, o su vežėjais iš kitų šalių, pavyzdžiui, Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos ir kitų ES šalių vežėjais. Nekonkurencingos draudimo įmokų kainos, sąlygoja mažėjantį Lietuvos vežėjų konkurencingumą bendroje Europos Sąjungos rinkoje. Nepriėmus reikalingų sprendimų, vis daugiau Lietuvos kelių transporto įmonių savo veiklą perkels į kitas Europos Sąjungos šalis. Šis procesas jau yra prasidėjęs, bet tikimės, kad valdžios atstovams priėmus atitinkamus procesus tai bus sustabdyta“, – kalba E. Mikėnas.
LPK prezidentas R. Dargis taip pat kviečia šalies politikus įsiklausyti į pateikiamus argumentus, įvertinti visas rizikas, grėsmes ir atsakingai bei toliaregiškai priimti sprendimus, nesuteikiant pranašumo kaimyninėms rinkoms.