2017 m. lapkričio 22 d. pranešimas žiniasklaidai
Trečiadienio rytą Seime įvyko Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų posėdis. Diskusijos svečiai – buvę ministrai ir kitų atsakingų institucijų vadovai – tvirtino, kad iki šiol galimai prastesnės kokybės maisto produktų precedentas Lietuvoje dideliu mastu apskritai nebuvo tiriamas.
Nors jau 2011 metų pasirodė publikacijos dėl galimai prastesnių maisto produktų tiekimo Lietuvai, šalies viduje šiuo klausimu didelio atgarsio nesulaukta. Prieš daugiau nei šešerius metus Čekijos vartotojų gynimo asociacija atliko tyrimą, kuris įrodė produktų, tiekiamų naujoms Europos Sąjungos (ES) šalims, kokybės skirtumus. Nors natūralu tikėtis, kad po tokių atradimų Lietuva iš karto imtųsi peržiūrėti į šalį įvežamą produkciją, tokių veiksmų imtasi nebuvo, nes orientuotasi nagrinėti pavienius vartotojų skundus, o ne sekti bendrą kokybės rinkoje tendenciją. Tik 2015 metais Čekijos žemės ūkio ministerijai vis garsiau kėlus klausimą dėl galimai prastesnių produktų, Lietuvos žemės ūkio ministerija nusiuntė raštišką palaikymą, tačiau asmeninių iniciatyvų šalies viduje tirti lietuviams tiekiamą produkciją vis dar nebuvo.
Pasak laikinosios tyrimo komisijos pirmininkės, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narės Guodos Burokienės, šiandienos susitikimo su buvusiais žemės ūkio ir teisingumo ministrais, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriumi ir buvusiu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriumi tikslas buvo išsiaiškinti, kas tiksliai jau šia linkme padaryta ar pradėta daryti, ir ką galima būtų tęsti.
„Mums svarbu rasti ankstesnius tyrimus, žinoti eigą ir matyti pokyčius. Tačiau po šiandieninės diskusijos susidaro vaizdas, kad iš esmės iki pat dabar šalyje nebuvo plačiai keltas toks klausimas, nagrinėta, tirta ir maisto, ir ne maisto produktų kokybės galimi skirtumai. Geros idėjos buvo ir jos paliktos idėjiniame lygmenyje, o pavieniai kavos ar kūdikių maisto tyrimai, mano manymu, per menkas dėmesys šiai sričiai“, – sakė parlamentarė.
Susitikime dalyvavęs Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius Gediminas Pridotkas sakė, kad artimiausiuose planuose – išgryninti ir akredituoti tyrimų metodikas, kuriomis turi būti tiriami visi produktai ir suformuoti produktų, kurie bus tiriami, krepšelius.
Posėdžio metu taip pat paaiškėjo, kad neretai Lietuvai tiekiama produkcija gali skirtis nuo produkcijos kitoms šalims dėl platesnių kokybės Lietuvoje ribų. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, Vokietija gali į rinką nepriimti tokios produkcijos, kokią priims ir parduos Lietuva, nes skiriasi kokybės standartai. Todėl, pasak G. Burokienės, verta peržiūrėti ir kokybės reikalavimus šalies viduje.
„Jei prekės kaina prilygsta vakarietiškiems standartams, o kokybės prasme skiriasi – akivaizdu, kad kažkas čia ne taip. Šiandien kalbėjome apie produktų kokybės ištyrimo būdus, išsiaiškinome tokių tyrimų kainas. Vis garsiau kalbama ne tik apie skirtumus maisto produktų sudėtyje, bet ir galimai skirtingos kokybės skalbiklius, padangas ir kitus ne maisto produktus. Todėl noriu pasakyti: mes esame visavertė ES bendruomenės dalis. Darysime viską, kas nuo mūsų priklauso, kad gautume vienodas prekes ir žmonėms nereiktų važiuoti į kitą šalį ir bagažinėje namo vežtis konservų, skalbimo miltelių ar saldumynų. Žinau, kad taip vyksta, tai – ne paslaptis, o problema, kurią turime spręsti nedelsdami“, – teigia G. Burokienė.