Šią savaitę Seimo Audito komitetui pristatyta Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) parengta statybos sektoriaus apžvalga parodė, kad beveik 47 procentus statybos sektoriaus viešųjų pirkimų dalijasi vos 20 didžiųjų statybos bendrovių, o sutarčių vertė 2014–2016 m. laikotarpiu išaugo nuo 442,7 iki 1003,3 mln. Eur. Viešuosiuose pirkimuose iš rinkoje veikiančių 5000 statybos įmonių pirkimuose apskritai dalyvauja vos 529 žaidėjai.
VPT pastebi, kad didieji statybų rangovai savo pozicijas stiprina įkurdami dukterines įmones ar jungdamiesi į ūkio subjektų grupes. Nors pačių susijungimų į ūkio subjektų grupes 2014–2016 m. laikotarpiu mažėjo 32 proc., sudarytų sutarčių vertė su esamomis grupėmis išaugo net 2,5 karto. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad Lietuvoje vidutiniškai sudaroma net 30 proc. tarptautinės vertės sutarčių, kai viešojo pirkimo konkurse pateiktas tik vienas pasiūlymas. Tarp Baltijos valstybių šis rodiklis didžiausias: Latvijoje tokių konkursų fiksuota 5 proc., Estijoje 6 proc.
„Per dvejus metus beveik dvigubai išaugusios viešųjų pirkimų vertės ir faktinis konkurencijos nebuvimas statybų sektoriuje yra tikrai labai rimtus iššūkius kelianti tendencija. Tai ne tik sąlygoja, kad labai maža dalis įmonių pasidalina didžiausią pyrago dalį, kai mažosios yra nustumiamos į šalį, nes nesugeba konkuruoti, tai apskritai kelia klausimą, kaip panaudojami viešieji finansai. Esant tokiai koncentruotai ir uždarai rinkai, didelė tikimybė, kad valstybė stipriai permoka už gaunamas paslaugas, atsiranda kartelinių susitarimų pavojus,“ – teigia Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Audito komitetas sistemingai siekdamas skaidraus, konkurencingo ir didžiausią įmanomą naudą visuomenei atnešančio viešųjų pirkimų proceso, sieks, kad Seimas imtųsi priemonių dėl neigiamų tendencijų viešuosiuose pirkimuose eliminavimo. Problemines viešųjų pirkimų sritis artimiausiais mėnesiais komitetas planuoja aptarti ir su naujai paskirtu ūkio ministru Virginijumi Sinkevičiumi.