Seimas, 105 parlamentarams vieningai balsavus už, priėmė naujos redakcijos Profesinio mokymo įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1074(2).
Įstatyme keičiama profesinio rengimo ir mokymo sistema, atliepiant valstybės ekonominės raidos poreikius; keičiamas profesinių mokyklų valdymas ir finansavimas, siekiant pritraukti daugiau socialinių partnerių, skatinti prisitraukti papildomą finansavimą; keičiama kokybės užtikrinimo sistema, siekiant didinti profesinio mokymo prestižą.
Nustatyta, kad Lietuvos profesinio mokymo sistema apima pirminį profesinį mokymą, tęstinį profesinį mokymą, profesinį orientavimą.
Pirminis profesinis mokymas yra skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti ir teikiamas ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Tęstinis profesinis mokymas yra skirtas asmeniui, tobulinančiam turimą ar siekiančiam įgyti kitą kvalifikaciją, ankstesnio mokymosi pasiekimai įskaitomi vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Profesinis mokymas bus organizuojamas mokykline ir pameistrystės formomis, t. y. bus sudaromos palankesnės sąlygos mokiniams įgyti praktinės patirties ne vien tik naudojantis profesinio mokymo įstaigų turima infrastruktūra, bet dirbant realioje darbo vietoje.
Taip pat nustatyta, kad profesinio mokymo įstaigos yra atsakingos už kokybę, jos privalės turėti vidines kokybės užtikrinimo sistemas, kasmet atlikti savianalizę bei viešinti vertinimo rezultatus; vykdyti išorinį institucinį vertinimą kas penkerius metus; užtikrinti, kad profesinio mokymo sistema atitiktų tarptautinius kokybės standartus.
Kartu keičiamas profesinio mokymosi sistemos valdymas ir finansavimas, siekiant pritraukti daugiau socialinių partnerių, didinti savivaldybių įsitraukimą bei užtikrinti efektyvų ir skaidrų valstybės lėšų panaudojimą.
Įstatyme įtvirtinta, kad teisės į valstybės finansuojamą profesinį mokymą neturi:
asmenys, įgiję daugiau kaip dvi kvalifikacijas arba įgiję aukštojo mokslo kvalifikaciją, jeigu daugiau kaip pusę aukštesnės pakopos kvalifikacijos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, išskyrus atvejus, kai profesinį mokymą vykdo pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjai, profesinio mokymo teikėjai, vykdantys asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, mokymą;
asmenys, jau turintys vieną kvalifikaciją ir vienu metu besimokantys pagal dvi ar daugiau profesinio mokymo arba aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikiančias studijų programas arba pagal laipsnio nesuteikiančias aukštesnės pakopos studijų programas, jeigu jų profesinio mokymo arba aukštojo mokslo studijos pagal bent vieną iš šių programų finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis;
asmenys, antrą kartą pretenduojantys mokytis pagal tęstinio profesinio mokymo programą ar jos modulį, kurią baigus suteikiama kvalifikacija, išskyrus atvejus, kai profesinį mokymą vykdo pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjai, profesinio mokymo teikėjai, vykdantys asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, mokymą. Įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti nuostatas, kokiais atvejais asmuo privalėtų grąžinti valstybės investuotą finansavimą, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti valstybės pasitikėjimu.
Profesinio mokymo įstatyme įtvirtintas profesinio mokymo įstaigų pertvarkymas į viešąsias įstaigas, suteikiant socialiniams partneriams ir savivaldybėms galimybę tapti dalininkais, profesinio mokymo įstaigoms gauti papildomas pajamas bei paramą, skatinti efektyvias jų veiklas. Nustatyta, kad valstybinės ar savivaldybės profesinio mokymo įstaigos dalininkais gali būti fiziniai asmenys ir kiti nei Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybės juridiniai asmenys. Taip pat įtvirtintos platesnės profesinio mokymo įstaigų tarybų funkcijos ir atsakomybė, į tarybas įtraukiami socialinių partnerių ir savivaldybių atstovai, tokiu būdu skatinant ne tik didesnę atskaitomybę visuomenei, bet taip pat profesinio mokymo įstaigas labiau orientuojant į regiono ir verslo poreikius.