Vakar Stokholme Aplinkos ministerijos iniciatyva buvo surengtos Lietuvos ir Švedijos konsultacijos dėl Baltijos jūros dugnu planuojamo tiesti papildomo dujotiekio vamzdyno („Nord Stream 2“) pagal Espo konvencijos nuostatas. Mūsų delegaciją sudarė Aplinkos, Energetikos ir Užsienio reikalų ministerijų ir šalies ambasados Švedijoje atstovai. Aplinkos viceministro Martyno Norbuto nuomone, atvira diskusija apie aplinkosauginiu, ekonominiu ir energetinio saugumo požiūriu prieštaringo „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimą ir tarpvalstybinį poveikį yra naudinga abiem šalims. Ji teikia galimybę mūsų ekspertams gauti dominančią informaciją, o Švedijos institucijoms – įsiklausyti į argumentuotus Lietuvos nuogąstavimus.
Švedai informavo, kad leidimą tiesti dujotiekį per jų ekonominius vandenis, vadovaujantis Jūrų teisės konvencijos reikalavimais, kurie perkelti į Švedijos nacionalinę teisę, bendru sutarimu turi priimti Vyriausybė. Konkretūs terminai nėra nustatyti. Daugiausia dėmesio skiriama atliktų tyrimų ir vertinimų išsamumui – valstybės institucijos turi gauti išsamią ir patikimą informaciją apie šio projekto įgyvendinimo poveikį aplinkai, aplinkos monitoringo programos metmenis, taikytinas neigiamo poveikio mažinimo priemones, siekiant nepažeisti ypač jautrios Baltijos jūros ekosistemos. Švedams ypač rūpi „Natura 2000“ saugomų teritorijų ir jų vertybių apsauga.
Dujotiekio plėtros vertinimo procesas vyksta nuo 2013-ųjų. Lietuva šių metų liepą Švedijai, kaip ir kitoms Baltijos valstybėms, per kurių teritorinius ar ekonominius vandenis planuojama tiesti dujotiekį, pateikė savo poziciją ir komentarus, susijusius su nuogąstavimais dėl šio projekto. Spalį gavus Švedijos atsakymus, buvo paprašyta papildomų dvišalių konsultacijų jiems aptarti. Per vakarykštį konsultacinį susitikimą Lietuvos delegacija pabrėžė bendras „Nord Stream“ dujotiekio plėtros projekto įgyvendinimo problemas, jo prieštarą ES energetikos ir klimato kaitos politikai ir ekonominį nepagrįstumą. Atsižvelgus į Espo konvencijos numatytus „nulinės alternatyvos“ principus ir įvertinus perteklinės infrastruktūros Europos Sąjungoje padarinius, iškelta ir galimybė, kad projektas nebūtų įgyvendinamas.
Mūsų delegacija domėjosi atlikto genotoksinio poveikio vertinimu: teršalų sklaidos skaičiavimais, jų rezultatų patikimumu, atsižvelgus į galimą duomenų apie karinės ginkluotės, ypač cheminio ginklo, slūgsojimo vietų neapibrėžtumą. Be to, domėtasi, kokių konkrečių veiksmų būtų imamasi, susidūrus su cheminio ginklo talpomis dujotiekio tiesimo ar veiklos metu, siekiant apsisaugoti nuo teršalų pasklidimo. Aptarta ir dujotiekio kelio keitimo alternatyva, aptikus naują cheminio ginklo slūgsojimo vietą numatytoje projektą vykdyti vietoje. Diskutuota apie planuojamų neigiamų pasekmių aplinkai kompensavimo priemones, avarinės parengties planų rengimą ir jų koordinavimą tarp Baltijos valstybių. Lietuvos delegacija taip pat išsakė nuogąstavimus, kad projekto poveikis gali trukdyti įgyvendinti tarptautinius ir ES reikalavimus Baltijos jūros būklei. Diskusiją su Baltijos jūros šalimis apie „Nord Stream 2“ projekto poveikio aplinkai vertinimą ir galimą projekto įgyvendinimą planuojama tęsti.