Kaune, tarpukarinėje V. Putvinskio gatvėje, 2016 m. spalį buvo atidarytas naujas modernus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) daugiafunkcis mokslo ir studijų centras. Naujas centras buvo statomas dvejus metus. Architektės G. Janulytės-Bernotienės kolektyvo suprojektuotą pastatą, išsiskiriantį žaliąja koncepcija, pastatė bendrovė „Avona“.
Daugiau nei 7 700 kv. m ploto VDU daugiafunkcinio mokslo ir studijų centro statyba atsiėjo 8,4 mln. eurų. VDU daugiafunkcis mokslo ir studijų centras Kaune pastatytas rengiant „Pasaulio lietuvių universiteto“ koncepciją. Būtent žalioji koncepcija tapo koziriu prieš kelerius metus surengtame pastato architektūros idėjų konkurse. VDU daugiafunkcis mokslo ir studijų centras išskiria šviesa ir erdvės pojūčiu. Jos centrinė šerdis – biblioteka.
„Tai iš tiesų buvo sudėtinga statyba, nes dirbti teko labai mažame plote – sklypo plotas viso labo buvo tik 3 095 kv. metrai, – sako bendrovės „Avona“ generalinis direktorius Česlovas Zabarauskas. – Šalia pastato vietos užteko tik vienam kranui, o kitą teko sumontuoti pastato viduje. Net medžiagų neturėjome kur sandėliuoti, praktiškai – visa reikėjo montuoti „nuo rato“, net armatūros neturėjome kur susikrauti.“
Pastato, turinčio šešis antžeminius ir du požeminius aukštus, konstrukcijos taip pat buvo sudėtingos.
Centrinė pastato šerdis – biblioteka, Pastate yra dvi Didžiosios amfiteatrinės salės (po 160 ir 180 vietų), modernios auditorijos ir darbo vietos, poilsiui ir bendravimui skirti kambariai. Vestibiuliai ir holai pritaikyti taip, kad juose galėtų būti demonstruojamos parodos, o nuo terasų būtų galima grožėtis atsiveriančia Kauno panorama.
Esminis elementas – vidinė jungiančioji erdvė, sodas; o formuojant kieto užstatymo tūrį, sodas tarp V. Putvinskio g. ir saugomo sodo kvartalo uždengtas ketvirto aukšto lygyje. Sodas-skaitykla iš vienos pusės įrėmintas šviesaus tinko plokštumomis, dengtomis mozaikinio betono elementais, iš kitos pusės – aukštesni kabinetų tūriai su langai–siena–langai–siena fasadais. Kvartalo viduje pastatas keičiasi: tūriai žemėja terasomis, apdaila pereina į titano cinką, o augalai iš sodo tęsia gyvenimą ant stogų. Viduje erdvė krenta tai žemyn, tai kyla aukštyn, tam pasitelkus tiltelius ir stiklą.
Toks pastato ritmas buvo dar vienas iššūkis rangovams. Sudėtingu tapo ne tik perdangos armavimas, bet ir langų montavimas, kur kiekvienas tarpulangis buvo rengiamas kaip kolona. Tam reikėjo didelių darbo sąnaudų. Langai buvo montuojami „ištraukti“ lygiai su fasadu. Toks buvo architektų sumanymas, kuriam įgyvendinti ir sumontuoti langus, kad jie būtų sandarūs, reikėjo papildomų sprendimų, detalių. Įrenginėjant žalius stogus, teko taip pat nemenkų iššūkių – nevienodi paviršių aukščiai, hidroizoliavimas, daug skardinimo darbų, taip pat ir dalies fasado.
Kaip pastebėjo bendrovės „Avona“ generalinis direktorius Č. Zabarauskas, sudėtingus darbus mažame plote taip pat reikėjo atlikti ir per trumpą terminą.
„Kiekvienas naujas pastatas yra kitoks – taip mes įgyjame vis naujų patirčių ir jas kaupiame“, – sako „Avonos“ generalinis direktorius Č. Zabarauskas, kurio vadovaujama bendrovė už VDU daugiafunkcio mokslo ir studijų centro statybą pelnė „Lietuvos metų gaminio 2017“ aukso medalį.
Objekto konstruktoriai – Audrius Ražaitis ir Gediminas Ramonas („Ribinis būvis“).