Ir kelis dešimtmečius rinkoje veikiančioms bendrovėms pasitaiko projektų, kurių įgyvendinimas tampa iššūkiu ir naujomis, iki tol neturėtomis patirtimis. Daugiau negu 20 metų besidarbuojanti bendrovė „LitCon“, įgyvendindama „auksiniais“ tapusius projektus, buvo priversta pripažinti – to dar nebuvo tekę daryti, tuo labiau – jūroje.
Pramonininkų konfederacijos konkurse „Lietuvos metų gaminys 2017“, statybos ir statybinių medžiagų pramonės grupėje, net du bendrovės „LitCon“ projektai pelnė aukso medalius. Tai Jonavos sporto arenos statyba ir Žvejybos iškrovimo vietos įrengimas Baltijos jūroje, Juodkrantėje.
Jonavos sporto arena pelnė net tris nominacijas
Jonavos sporto arena, kurią pastatė bendrovė „LitCon“, pelnė ne tik „Lietuvos metų gaminio 2017“ aukso medalį. Bendrovės įgyvendintas projektas pernai taip pat buvo pripažintas geriausiu metų sporto infrastruktūros objektu. Šis objektas, iliustruodamas visuomeninės paskirties objektų finansavimo problemas, tapo ir vienu iš ilgiausiai statomų objektų Jonavoje. Objektas, kurio savininkas yra Jonavos rajono savivaldybės administracija, pradėtas statyti 2010 m. rugsėjo mėnesį, o atidarytas buvo 2017 m. vasarį. Statybą iš esmės finansavo Lietuvos valstybė, dalį lėšų skyrė Jonavos rajono savivaldybė. Bendra Jonavos arenos statybos kaina – apie 7,5 mln. eurų.
Bendrovė „LitCon“, dirbdama kaip generalinis rangovas, Jonavoje pastatė modernų daugiafunkcį kompleksą, kuriame sudarytos visos sąlygos plėtoti sportinę ir kultūrinę veiklą, organizuoti aukšto lygio sporto ir meninius renginius, rengti miesto šventes ir kitus masinius renginius.
Arena lengvai pritaikoma įvairių sporto šakų varžyboms, įrengtos penkios VIP ložės su tribūnomis po 24 sėdimas vietas. Pirmajame arenos aukšte nuolat veikia restoranas, o trečiame aukšte renginių metu dirba baras. Arenoje bendrovė taip pat įrengė 40 vietų konferencijų salę, erdvias patalpas sportininkams ir atlikėjams, sauną ir masažinę vonią. Bendras Jonavos sporto arenos plotas – daugiau nei 6,8 tūkst. kvadratinių metrų, o arena talpina apie 2 tūkst. žiūrovų.
Stiklo paketus montavo pasitelkę specialius kėlimo mechanizmus
Arena pastatyta pagal architektų grupės (Ramūnas Grubinskas, Laura Amankavičiūtė, Vytautas Putna, Lilija Putnienė) projektą. Projekto kūrėjai dalyvavo visuose statybos etapuose.
Sporto arenoje yra sumontuotos keturios vadinamosios „išvažiuojančios“, mobiliosios tribūnos, įrengtos keturios rūbinės sportininkams – iš jų dvi pritaikytos neįgaliesiems; du kambariai treneriams, žurnalistų ir spaudos konferencijų kabinetai, dopingo kontrolės bei medicinos patalpos; atlikėjų persirengimo patalpos; įrengtos penkios VIP ložės, garso studija, trys patalpos pritaikytos maitinimo zonoms ir komercinės patalpos. Iš serverinės patalpos valdomas viso pastato apšvietimo, šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo, apsaugos bei vaizdo stebėjimo sistemos. Arenoje yra ir du liftai, administracinės patalpos.
Jonavos arenoje įrengtas valdomas salės apšvietimą: suprojektuota 10 apšvietimo grupių, pritaikytų skirtingoms sporto šakoms ir įvairiems režimams – treniruočių, sporto varžybų, valymo ir pan. Dėl to, užuot įjungus visus salės prožektorius, galima įžiebti tik tuos, kurių reikia konkrečiai situacijai.
„Įrenginėjant sporto areną, mes tarėmės ir su įvairių renginių bei sporto varžybų organizatoriais, domėjomės sporto federacijų keliamais reikalavimais, kurie neretai yra griežtesni, nei numato Lietuvos higienos normos. Taigi ir suprojektuotas bei įrengtas apšvietimas atitinka tarptautinius FIBA 2 keliamus reikalavimus“, – sakė bendrovės „LitCon“ generalinis direktorius Linas Piliponis, kalbėdamas apie projekto įgyvendinimo subtilybes.
Jonavos sporto arena buvo suprojektuota kaip trijų aukštų, originalus cilindro formos pastatas su stiklo ir aliuminio fasadais. Dalis stiklo paketų buvo itin stambių gabaritų, tad jų montavimas turėjo būti tikslus ir gerai organizuotas. Tai buvo dar vienas iššūkių, kurie teko bendrovei – nes nemažai stiklo paketų konstrukcijose teko montuoti naudojant specialius kėlimo mechanizmus.
Juodkrantėje įrengė patogią infrastruktūrą žvejams
Neringos savivaldybės administracijos užsakymu, bendrovė „LitCon“ Juodkrantėje įgyvendino neeilinį projektą. 2015 m. kovo mėn.–gruodžio mėn. kaip projekto atsakingasis partneris bendrovė įrengė žvejybos iškrovimo vietą Baltijos jūroje, Juodkrantėje. Projektą parengė bendrovė „Sweco Lietuva“.
Projekto metu buvo įrengti inžineriniai statiniai, skirti žvejybos laivams nuleisti į Baltijos jūrą ir juos ištraukti. Tam įrengtas elektrinis lyninis suktuvas, kurio keliamoji ir traukimo galia – 10 tūkst. kilogramų. Įrenginys valdomas iš valdymo punkto.
Įrenginių atraminių ir valdymo pultų sienų apdailai, atitvarams, skirtiems apsaugoti nuo užpustymo, buvo panaudoti „gabionai“. Taip vadinamos vielos tinklo konstrukcijos, užpildytos akmenimis. Buvo įrengti ir keliai žvejų bei komunalininkų transportui, įrengtas apšvietimas, pakloti vandentiekio ir nuotekų tinklai, pastatytos vandens kolonėlės. Ribojant kranto eroziją, prie statinių įrengti vadinamieji akmenų metiniai.
Projekto vertė – 1 693 525 eurų, iš kurių – 1 399 608 eurų – ES lėšos, likusią sumą skyrė valstybė.
„Įgyvendinant šį projektą, didžiausias iššūkis mūsų laukė, kai reikėjo jūroje įrengti polius, o jūros krante – atramines sienas“, – sakė įmonės „LitCon“ vadovas L. Piliponis.
Įgyvendino projektą, kokio Lietuvoje dar nebuvo
„Mums teko įgyvendinti nepaprastą projektą, kokio Lietuvoje dar neteko niekam įgyvendinti, – dalijosi bendrovės „LitCon“ generalinis direktorius L. Piliponis. – Darbus atlikome ne šiaip nacionalinio parko teritorijoje, kur privalu laikytis visų aplinkosaugos reikalavimų ir saugoti unikalią Kuršių Nerijos gamtą, bet dirbome pajūrio zonoje – paplūdimyje, kur statiniai tiesiogiai yra veikiami bangų, kurios nenuspėjamomis tampa audrų metu.“
Dalį darbų teko atlikti atviroje jūroje, pasitelkiant ypatingą techniką, dirbant iš laivo. Darbų tempą, specifiką lėmė ir banguojanti jūra, ir pustomas smėlis. Siekdami būti nors iš dalies nepriklausomi nuo gamtos, statytojai, darbuodamiesi ant kranto, įrengė metalinių lakštų, vadinamąją „špunto“ sieną. Atliekant darbus jūroje, teko pasitelkti jūreivius. Darbai atviroje jūroje truko apie mėnesį. Tokį laiką lėmė jūra, bangavimas, nes darbai buvo galimi tik tuomet, jei bangos nebuvo aukštesnės negu 30 centimetrų. Jūroje teko darbuotis įrenginėjant polius ir atliekant betonavimo darbus. Visus darbus jūroje koordinavo „LitCon“.
Paprasti darbai jūroje tampa sudėtingais
„Tiek mūsų, tiek kitų bendrovių, dalyvavusių įgyvendinant šį projektą, specialistams tai buvo visiškai nauja patirtis, nes nė vieni neturėjome patirties statybos darbus atlikti atviroje jūroje. Todėl teko pasitelkti visas turimas žinias, kompetencijas, teko nemažai laiko praleisti uoste, bendraujant su jūrininkais, siekiant suprasti darbų jūroje specifiką. Kad ir elementarus darbas sausumoje, kaip, pavyzdžiui, koordinacinių taškų pažymėjimas, jūroje tampa nemažu iššūkiu“, – pasakojo „LitCon“ vadovas L. Piliponis.
Trukdžių teko patirti ir dėl draudimo kompanijų neryžtingumo, perdėtų baimių. Įrangą kalti poliams bendrovė išsinuomojo iš vienos vokiečių kompanijos. Įranga buvo reikalinga darbui atviroje jūroje, tačiau sunku buvo surasti draudimo kompaniją, kuri apdraustų šią įrangą. Teko nemažai skirti laiko įrodinėjant, kad bendrovė „LitCon“ turi pakankamai kompetencijos atlikti tokius darbus, kad turi visus būtinus draudimus ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos leidimus atlikti darbus.
Projektas buvo įgyvendintas per itin trumpą laiką – vos per 10 mėnesių.