2018 m. sausio 22 d. pranešimas žiniasklaidai
Žemės ūkio ministerijai kartu su Žemės ūkio rūmais slapčiomis parengus naująjį Vietovių su didelėmis gamtinėmis kliūtimis ribų žemėlapį paaiškėjo, kad Žemaitija, dar nuo sovietmečio laikų buvusi nepalankių ūkininkauti žemių zonoje, netikėtai tapo itin derlinga. Nors žemės ūkio paskirties žemės sudėtis, jos savybės, jos charakteristikos nepasikeitė, valdantieji nusprendė, kad nuo šiol žemaičiams nebepriklauso išmokos už ūkininkavimą nederlingose žemėse.
Telšių rajone apsilankę Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai sužinojo, kad vien Telšių rajono ūkininkai dėl tokio valdančiųjų parengto žemėlapio per metus neteks apie 1,5 mln. eurų.
„Mūsų žemių derlingumo balai nepagerėjo. Negana to, melioracija dar labiau nusidėvėjo. Kalvotumas, nepalankus reljefas nepasikeitė, o mums staiga nubraukė paramą. Štai kaimyninėje Latvijoje ūkininkams didėja išmokos už nederlingas žemes. Ten nederlingų žemių padaugėjo, o pas mus – priešingai. Toks išmokų už ūkininkavimą nederlingose žemėse apkarpymas gali patikti tik Briuseliui, bet ne Lietuvos žemdirbiams“, – piktinosi ūkininkai Antanas Šakys ir Vytautas Noreika.
Žemaitijos nederlingų žemių ūkininkai jau artimiausią savaitgalį renkasi į susirinkimą, kuriame numato įsteigti asociaciją, kuri gintų nepalankiose vietovėse ūkininkaujančių žemdirbių interesus. Jie reikalaus perskaičiuoti naudmenų derlingumo balus ir parengti realistišką nederlingų žemių žemėlapį.
„Ūkininkai išties labai teisingai ir pagrįstai reikalauja nustatyti žemių derlingumo balus pagal mokslininkų tyrimus, pagal realias sąlygas, o ne pagal popierinius Vilniaus valdininkų skaičiavimus“, – sako Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Vytautas Kamblevičius.
Anot jo, pagal naująjį žemėlapį, nederlingų žemių Lietuvoje „ant popieriaus“ sumažės net 500 tūkst. ha. O ūkininkai dėl to negaus per 20 mln. eurų išmokų. Paprastai ūkininkai už nederlingą žemę gauna apie 50 eurų kompensaciją. Didelio nepalankumo vietovėse už ūkininkų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas buvo mokama po 73,6 eurų už ha, mažo nepalankumo vietovėse – 55,2 eurų, intensyvaus karsto zonoje – 44 eurai, potvynių užliejamose teritorijose – 48,8 euro.
Daug įtarimų ūkininkams sukėlė ir tai, kad naujasis nederlingų žemių žemėlapis buvo parengtas slapta, nesuderinus su ūkininkais, net nepristačius jo Seimo Kaimo reikalų komitetui, o ministras Bronius Markauskas viešai tvirtina, kad „nederlingų žemių žemėlapis yra pats objektyviausias, koks galėjo būti“.
Prieš rinkimus žadėję suvienodinti Lietuvos ūkininkų gaunamas išmokas su vokiečių ar prancūzų išmokomis, žadėję ginti smulkiuosius ūkininkus nuo stambiųjų žemės ūkio verslininkų, prisidengiančių ūkininkų vardu, valdantieji dabar savo pažadus pamiršo.