2018 m. sausio 30 d. pranešimas žiniasklaidai
Dėl galimai netinkamai vykdomų UAB „Metrail“ prekinių pakuočių tvarkymo prieš dvejus metus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris iki šios dienos dar nėra baigtas. Tačiau Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) direktorius M. Švaikauskas jau nustatė kaltus asmenis ir įvykdė savo teismą. Seimo narys Simonas Gentvilas kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją ir Aplinkos ministeriją prašydamas išaiškinti, ar VRAAD vadovo sprendimas neviršijo jo kompetencijos.
2017 m. gruodžio 18 d. VRAAD direktorius M. Švaikauskas priėmė sprendimą, kuriuo panaikino pakuočių sutvarkymą patvirtinančias pažymas 1800 Lietuvos įmonių ir šioms įmonėms išsiuntė mokestinius nurodymus už aplinkos teršimą, kurie yra 25 kartus didesni už jau apmokėtą įmonių atliekų tvarkymą.
„Įsivaizduokite situaciją: pristatote automobilį į autoservisą tepalų pakeitimui. Autoservisas senus tepalus išpila į griovį. Tai nustatę aplinkosaugininkai reikalauja susimokėti 25 kartus didesnes baudas nei tepalų keitimo įkainis. Tačiau to reikalauja jūsų, kaip automobilio savininko. Tokia nesuvokiama situacija susiklostė su metalo pakuočių tvarkymu. Nors metalas yra brangi žaliava ir, priešingai nei tepalai, ją tvarkyti apsimoka, tačiau 1800 įmonių gavo mokestinius pavedimus už tai, kad pati Aplinkos ministerija netinkamai prižiūrėjo licencijuojamą veiklą vykdančią UAB „Metrail“, – komentuoja S. Gentvilas.
Parlamentaro teigimu, tokie VRAAD direktoriaus M. Švaikausko sprendimai neabejotinai sukels neigiamas pasekmes Lietuvos gamintojams ir importuotojams. Pastarieji vieną kartą jau susimokėję už pakuočių atliekų sutvarkymą papildomai dar turės susimokėti per 15 mln. eurų taršos mokestį.
Įmonėms atsirado prievolė sumokėti taršos mokestį ne tik už visą galimai nesutvarkytą pakuočių kiekį, nors dar nėra duomenų, kiek konkrečiai kiekvienu atveju buvo ar nebuvo sutvarkyta pakuočių atliekų, bet ir mokestinė prievolė yra ženkliai didesnė nei įprasta. Panaikinus pažymas taršos mokestis apskaičiuojamas didesniais tarifais darant prielaidą, kad gamtai buvo padaryta didesnė žala.
S. Gentvilas pabrėžia, kad VRAAD vadovas priimdamas nepagrįstus sprendimus – naikinti pažymas – pažeidžia, visų pirma – nekaltumo prezumpciją. Negana to, VRAAD direktoriaus veiksmai nebuvo suderinti ir su Aplinkos apsaugos agentūra, o sprendimai priimti tik remiantis informacija žiniasklaidoje.
„Tokie VRAAD direktoriaus M. Švaikausko abejotini sprendimai padarė valstybei bei valstybės sektoriui didelę žalą ir diskreditavo valstybės tarnybą. Aplinkos apsaugos agentūra patvirtino, kad pakuotės atliekų tvarkymą organizuojančių organizacijų veiklos ataskaitos už 2015–2016 metus yra teisingos, o įsipareigojimai, susiję su pakuočių sutvarkymu, yra įvykdyti galutinai bei tinkamai. Tokiu atveju atsiranda sprendimų prieštaravimas – VRAAD vienašališkai naikina pažymas, net neinformavusi ir savo veiksmų nesuderinusi“, – argumentaciją dėsto Seimo narys.
S. Gentvilas prašo Seimo Antikorupcijos komisijos ir Aplinkos ministerijos įvertinti, ar VRAAD direktorius, priimdamas sprendimus naikinti pakuočių sutvarkymą pagrindžiančias pažymas, tinkamai atliko savo tarnybines pareigas ir ar neviršijo savo įgaliojimų, kurie galimai sudarė sąlygas korupcijos apraiškoms.