Lietuvą išaugino ir sustiprino Europos Sąjungos (ES) investicijos, tačiau artėjantis Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Bendrijos skatina mąstyti, koks po Brexit mūsų šaliai bus kitas programavimo laikotarpis. Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad būtina siekti didesnio tikslingų bei sparčių investicijų efektyvumo, tačiau lygiagrečiai – pradėti mažinti priklausomybę ES lėšoms.
„Ką galime ir ką privalome padaryti, tai susidėlioti aiškius planus, kaip mažinti priklausomybę nuo ES investicijų, jau ruošiantis programavimo laikotarpiui po Brexit. Darbai turi būti vykdomi trimis kryptimis: struktūrinių reformų finansavimo, investicijų efektyvumo ir, žinoma, spartos didinimo“, – teigė V. Šapoka Vilniuje įvykusioje 11-oje Kontaktų mugėje, kurioje dalyvavo 2014-2020 metų finansinio laikotarpio projektų vykdytojai bei ekonominiai-socialiniai partneriai.
Finansų ministro vertinimu, tam, kad ekonomika augtų, keistųsi jos struktūra, būtų kuriamos aukštesnės pridėtinės vertės, labiau kvalifikuotos darbo vietos, būtina didinti paskatas inovacijoms, gerinti viešąsias paslaugas, skaitmeninti jas, peržiūrėti inovacijų politiką, stiprinti energetinį efektyvumą bei švietimą, kuris yra vienas iš svarbiausių prioritetų.
„Žinoma, kalbant apie infrastruktūros projektus, būtina kaštų ir naudos analizė tam, kad iš pirmo žvilgsnio gražūs projektai ateityje netaptų finansine našta valstybės biudžetui“, – sakė V. Šapoka.
Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius teigė, kad praėję metai Europos ekonomikai yra patys geriausi per 10 metų – pirmą kartą visos ES valstybės augo.
Kalbėdamas apie investicijas po 2020 metų, A. Pranckevičius pabrėžė, kad ES lėšų bus, tačiau mažiau: „Reikės išmokti padaryti daugiau su mažiau pinigų. Tai yra ne grėsmė, o galimybės mažinti priklausomybę nuo tiesioginių išmokų“.
2014-2020 m. laikotarpiu 9950 Lietuvoje įgyvendinamiems projektams finansuoti iki šiol skirta 3,1 mlrd. eurų iš ES biudžeto – tai reiškia, kad vienam Lietuvos gyventojui šiuo periodu jau tenka daugiau nei 1000 Eur ES investicijų.
Iš viso 2014–2020 m. laikotarpiu Europos struktūrinių ir investicijų fondų investicijos Lietuvoje sudarys 8,4 mlrd. eurų.
Daugiau nei 400 dalyvių surinkusios, 11-osios Europos Sąjungos fondų projektų Kontaktų mugės tikslas – stiprinti ir motyvuoti augančią 2014-2020 m. periodo ES finansuojamų projektų vykdytojų bendruomenę, skatinti ją keistis patirtimi, aptarti projektų įgyvendinimo metu kylančias problemas bei kartu ieškoti jų sprendimo būdų. Lietuvoje kasmet vykdoma daugybė ES fondų finansuojamų projektų. Ypatingai svarbu organizuoti ir pristatyti viešuosius – valstybinius ir regioninius projektus, kurių metu bendruomenės dalintųsi informacija ir tokiu būdu sulauktų grįžtamojo ryšio. Be to, diskusijos su tikslinės grupėmis skatina efektyvesnę projektų plėtrą, o Kontaktų mugė – erdvė, kurioje susirinkusieji galės užmegzti naudingų pažinčių ir dalintis sukaupta patirtimi.
Po informatyvių pranešėjų kalbų susirinkusiųjų laukė ES investicijų projektų stendų paroda, kurioje šiais metais buvo galima išvysti ne tik gimtinėje, tačiau ir užsienyje žinomus įmonių atstovus: UAB „Japaletė“, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), UAB „Gudragalvis“, UAB „Virtualios realybės vaizdai“, OR&D, UAB „Dantų estetikos klinika“ bei agentūras, dirbančias su verslu – Viešųjų investicijų plėtros agentūra, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Lietuvos verslo paramos agentūra bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).
11-oje Kontaktų mugėje ypatingas dėmesys skirtas investicijų verslui galimybėms 2018-2020 m.