Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkė dr. Agnė Limantė kartu su kolege paskelbė mokslinį straipsnį „Vaiko išklausymo reikalavimas šeimos bylose“, kuriame analizuoja teismų pareigą išklausyti vaiką su juo susijusiuose tėvų ginčuose. Dr. A. Limantė ir dr. Aistė Račkauskaitė-Burneikienė nagrinėja šią pareigą numatančius tarptautinius, regioninius ir nacionalinius teisės aktus bei analizuoja juose įtvirtinamas tokios pareigos ribas, be to, daug dėmesio skiria skirtingai valstybių praktikai aptarti.
Mokslininkės straipsnio išvadose rašo, kad veiksmingas vaiko teisės būti išklausytam užtikrinimas yra suprantamas kaip valstybės pareiga sukurti atitinkamą teisinį, institucinį mechanizmą, padedantį siekti šio tikslo. Vaiko teisė būti išklausytam yra suprantama kaip esminė, įgyvendinama atsižvelgiant į vaiko brandumo lygį, kuris vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju.
Mokslininkės pabrėžia, kad tarptautinėje ir Europos Sąjungos (ES) teisėje nėra nustatyta amžiaus riba dėl vaiko nuomonės išklausymo, tačiau pripažįstamas vertinamojo kriterijaus „vaikas, gebantis suformuluoti savarankišką nuomonę“ taikymas. Taigi teismui, nagrinėjančiam bylas, susijusias su vaiko interesų užtikrinimu, kyla pareiga nustatyti, ar konkrečios bylos atveju vaikas geba suformuluoti savarankišką nuomonę.
Analizuojant skirtingą valstybių praktiką vis dėlto ryškėja bendra tendencija – valstybės vis dažniau laikosi pozicijos, kad mokyklinio amžiaus vaikui turėtų būti suteikta galimybė pasisakyti teisme, ir toks vaikas jau geba formuoti savo nuomonę ir pažiūras. Tačiau kol nėra bendrų gairių iš tarptautinių organizacijų, vienoje ES valstybėje teismas išklausys trimetį, o kitoje ir 11 metų vaikas gali būti laikomas nepakankamai brandžiu.
Tyrime analizuojami ir kiti su vaiko išklausymu susiję klausimai, tokie kaip išklausymo būdai bei tvarka skirtingų valstybių praktikoje bei pareigos atsižvelgti į vaiko nuomonę ribos.
Besidomintys visą publikacijos tekstą gali skaityti čia: http://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/11655