Kovo 21 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) svarstė Europos Komisijos (EK) pasiūlymą dėl direktyvos dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje Nr. COM(2017)797, kurios tikslas – skatinti saugesnį ir nuspėjamesnį užimtumą, drauge užtikrinant darbo rinkos gebėjimą prisitaikyti ir gerinant gyvenimo ir darbo sąlygas.
Per pastaruosius 25 metus darbo rinka darėsi vis lankstesnė, naujos technologijos padėjo atsirasti naujoms užimtumo formoms bei naujiems verslo modeliams. 1991 m. priimta Direktyva 91/533/EEB dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas neatitinka naujausių darbo rinkos pokyčių. Kyla pavojus, kad darbuotojai nebus pakankamai apsaugoti, darbuotojų, kurių užimtumo formos yra naujos ar nestandartinės, apsauga valstybėse narėse įvairuoja, o darbo rinkos skaidrumas sumažėjęs.
Remiantis Europos Komisija, kai kurios valstybės narės parengė naują reglamentavimą, o nacionaliniai socialiniai partneriai – naujas kolektyvines sutartis, todėl ES reglamentavimo sistemų įvairovė vis labiau auga. ES mastu siekiama užtikrinti, kad dinamiškos ir novatoriškos darbo rinkos, kuriomis grindžiamas ES konkurencingumas, būtų reglamentuotos taip, kad visoje ES visiems darbuotojams būtų užtikrinta bazinė apsauga, darbdaviams ilgalaikis produktyvumo augimas ir kryptingai siekiama geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų.
Nauja iniciatyva siekiama pagerinti: 1) informaciją apie darbo sąlygas; 2) visų darbuotojų, visų pirma dirbančių nestandartinėse darbo vietose, darbo sąlygas drauge paliekant galimybių darbo rinkai prisitaikyti; 3) atitiktį darbo sąlygų standartams; 4) darbo rinkos skaidrumą ir drauge išvengti nereikalingos naštos verslui.
Pasiūlyme valstybėms narėms paliekama galimybė išsaugoti ar nustatyti darbuotojams palankesnius standartus, atsižvelgiant į konkrečius nacionalinius ypatumus, ir suteikiama teisė kolektyvinėmis sutartimis keisti materialinių teisių turinį. Taigi faktines įgyvendinimo priemones galima rinktis gana lanksčiai.
Komiteto nuomone, vienodesnis teisės aktų taikymas ir aiškesnė informacija apie darbo sąlygas padės didinti judumą tiek nacionalinėse, tiek ES darbo rinkose. Galima tikėtis, kad sumažės nedeklaruojamas darbas. Taip pat tikėtinas reikšmingas poveikis pagrindinėms teisėms, visų pirma laisvei pasirinkti profesiją ir teisei dirbti, vyrų ir moterų lygybei, teisei į veiksmingą teisių gynimą ir teisei kreiptis į teismą. Pasiūlymo tikslai atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnį dėl tinkamų ir teisingų darbo sąlygų, kuriame nustatyta, kad „kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas“.