Kovo 28 d. Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) posėdyje buvo pristatytas š. m. kovo 21 d. Finansų ministerijos paskelbtas Ekonominės raidos scenarijus (toliau – ERS) 2018–2021 m. ir Valstybės kontrolės išvada dėl jo tvirtinimo.
Finansų ministerijos parengtame ERS pažymima, kad išskirtinai sėkmingi Lietuvos ekonomikai 2017 metai sustiprino šalies makroekonominį stabilumą ir padėjo pamatus tolesnei ekonomikos plėtrai trumpuoju laikotarpiu, o ekonomikos atsigavimas turėtų tęstis dar dvejus metus. Ekonomikos augimas šalyje vertinamas, kaip stabilus, kelerius metus iš eilės viešieji finansai yra pertekliniai, skolos ir šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis mažėja, o produktyvios investicijos ir darbo našumas auga.
Prognozuojama, kad 2017 m. stebėtas produktyvių investicijų proveržis įtakos tai, jog nuo šiol ekonomikos augimas šalyje daugiau bus skatinamas naujų technologijų, inovacijų, automatizuojant ir darant efektyvesnius procesus nei samdant daugiau darbuotojų.
Geri darbo rinkos rodikliai – užimtumo lygis šalyje 2017 m. pasiekė 70,4 proc. ir buvo aukščiausias per pastarąjį dešimtmetį; nedarbo lygis sumažėjo iki 7,1 proc. ir buvo 2 procentiniais punktais mažesnis už euro zonos vidurkį; vidutinis darbo užmokestis dvejus metus augo daugiau nei 8 proc.
Numatoma, kad BVP 2018 m. augs 3,2 proc., o 2019 m. – 2,8 proc. – tai atitinkamai 0,3 procentinio punkto ir 0,2 procentinio punkto sparčiau, nei buvo numatyta 2017 m. rudenį. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, darant techninę prielaidą dėl stabilios išorinės aplinkos, BVP turėtų augti apie 2,5 proc. vidutiniškai per metus.
Darbo užmokestis turėtų augti vidutiniškai apie 6,2 proc. per metus, o nedarbo lygis vidutinio laikotarpio pabaigoje gali sumažėti iki 5,9 proc.
Vidutinės metinės infliacijos pokytis 2018 m. sieks 2,9 proc. – tai 0,2 procentinio punkto daugiau, nei buvo numatyta 2017 m. rudenį, o 2019 m. – 2,4 proc., t. y. 0,1 procentinio punkto mažiau, nei buvo numatyta 2017 m. rudenį. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais kainų pokytis turėtų nusistovėti ties 2,5 proc. vidutiniškai per metus.
Komiteto posėdyje dalyvavę Finansų ministerijos atstovai įvardijo galimas teigiamas ir neigiamas scenarijaus išsipildymo rizikas. Teigiamomis rizikomis ministerijos atstovai nurodė galimą spartesnę investicijų plėtrą, pagrindinių eksporto rinkų augimą, geresnes migracijos tendencijas ir didesnį namų ūkių vartojimą, o tarp neigiamų rizikos faktorių išskyrė geopolitinę įtampą, korekcijas pasaulinėje finansų rinkoje, Brexit bei Europos centrinio banko monetarinės politikos pokyčius.
ERK posėdyje dalyvavę valstybės kontrolės atstovai pristatė 2018 m. kovo 27 d. paskelbtą išvadą dėl Ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo, kurioje konstatuojama, kad Finansų ministerijos parengtas 2018–2021 m. ERS yra nulemtas pasirinktų ir įvardytų prielaidų, pagrįstas esamais statistiniais duomenimis ir neprieštaraujantis ekonomikos dėsningumams. Fiskalinė institucija tvirtina šį scenarijų, ir tvirtina, kad jis yra tinkamas Lietuvos stabilumo 2018 m. programai ir valdžios sektoriui priklausantiems biudžetams rengti.
Komiteto nariai akcentavo tiesioginę šalies ekonomikos augimo ir sėkmingo struktūrinių reformų įgyvendinimo sąsają, domėjosi aktualiais užimtumo, darbo užmokesčio augimo struktūros klausimais, gyventojų perkamosios galios didėjimo galimybėmis, pozityvių migracijos tendencijų tvarumu. Svarstant klausimą diskutuota apie valdžios sektoriaus finansų tvarumo tendencijas, ekonominių krizių rizikas ir jų prevenciją. Posėdžiui pirmininkavęs ERK pirmininko pavaduotojas dr. Mindaugas Puidokas pabrėžė, kad tokius svarbius klausimus komitetui turėtų pristatyti aukščiausio lygio politikai ir atsakingų institucijų vadovai. Jis taip pat įvardino, kad būtina prioritetinį dėmesį skirti naujų darbo vietų kūrimui, ypač jaunimui ir pagyvenusiems žmonėms. Geri pasiekimai šioje srityje labai teigiamai įtakotų ekonominės raidos scenarijus ir spręstų emigracijos problemas.
Ekonominės raidos scenarijus – Finansų ministerijos parengtas, esamais statistiniais duomenimis pagrįstas ekonominės raidos apibūdinimas, pagal kurį rengiamas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas.
2015 m. Lietuvai tapus euro zonos nare ir įsigaliojus Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniam įstatymui, Valstybės kontrolei priskirta biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcija, įgalinanti stebėti ekonominės ir pinigų sąjungos narėms taikomų fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi Lietuvoje ir teisės aktuose nustatytų užduočių vykdymą. Vykdydama biudžeto politikos stebėseną, Valstybės kontrolė rengia, teikia Seimui ir viešai skelbia išvadas dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo.