Didžiosios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės stambiesiems pieno gamintojams vasarį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 345 eurus už toną. Panašiai už pieną mokėta visoje Bendrijoje, o kituose pasaulio kraštuose žaliava kainavo pigiau.
Portalo milkprices.nl duomenimis, didžiosios Europos pieninės stambiesiems gamintojams vasarį už pieną mokėjo vidutiniškai 344 eurus už toną, JAV – 277 eurus, Naujosios Zelandijos – 308 eurus už toną.
Šių metų vasarį, palyginti su sausiu, vidutinės pieno supirkimo kainos stambiesiems tiekėjams daugiausia krito JAV – 5,4 proc., Lietuvoje jos smuktelėjo 4,7 proc., Europoje – 3 proc., o Naujojoje Zelandijoje pieno supirkimo kainos sumažėjo 1,2 proc.
Stambiaisiais žaliavos tiekėjais Lietuvoje laikomi tie, kurie parduoda daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, arba atitinkamai 500 tonų per metus.
Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, Lietuvos pieno perdirbimo įmonės perdirba apie 95 proc. vietinės pieno žaliavos. Jo teigimu, iš šio skaičiaus apie 60 proc. pieno perdirbėjai superka tiesiogiai iš stambiųjų ūkių, o apie 10 proc. surenkama iš smulkių pieno gamintojų per pieno supirkimo punktus. Likusį trečdalį pieno kiekio šalies perdirbėjai superka iš tarpininkų ir kooperatyvų.
Kitų pasaulio pieninių supirkimo kainos nurodytos pieno gamintojams, kurių metinis pristatomas keikis siekia 500 tonų, o pienas atitinka standartinius 4,20 proc. riebumo ir 3,40 proc. baltymingumo reikalavimus.
Pieno pramonė yra viena svarbiausių Lietuvos maisto pramonės šakų, sukurianti 2 proc. BVP. Lietuviški pieno gaminiai sudaro per ketvirtadalį visos maisto ir gėrimų pramonės gamybos, o pieno produktų eksportas – apie trečdalį viso maisto ir gėrimų pramonės eksporto.