Seimas pradėjo svarstyti kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson pristatytas Muziejų, Bibliotekų ir Kultūros centrų įstatymų pataisas (projektas Nr. XIIIP-1733, Nr. XIIIP-1734, Nr. XIIIP-1735), kuriomis siūloma nustatyti kadencijas visiems kultūros įstaigų vadovams, o nacionalinio ir valstybinio lygmens kultūros įstaigų vadovams – ir kadencijų ribojimą. Šių įstaigų vadovų pareigas bus galima užimti ne ilgiau kaip dvi kadencijas po penkerius metus iš eilės.
Tokį teisinį reguliavimą siūloma taikyti Lietuvos nacionalinės, apskričių, viešųjų ir valstybinės reikšmės bibliotekų, nacionalinių ir respublikinių muziejų, valstybės kultūros centrų vadovams. Įstatymų projektuose numatyta išimtis tik savivaldybių lygmens kultūros įstaigoms, numatant jų vadovams penkerių metų trukmės kadencijas, tačiau nenumatant jų ribojimo.
Pasak kultūros ministrės, daugelyje viešojo sektoriaus institucijų (nacionaliniai, valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos darbo birža, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, teismai, prokuratūros ir kt.) vadovų kadencijos jau yra ribojamos – daugumai vadovų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose ir nuostatuose yra nustatytas maksimalus dviejų kadencijų vadovavimo laikotarpis. Jos įsitikinimu, rotacija viešajame sektoriuje yra teigiamas veiksnys, leidžiantis sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę.
Įstatymų projektais taip pat siūloma vadovams nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Juos reglamentuos ne tik griežtos teisinės nuostatos, bet ir kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos bei etikos taisyklės. Pavyzdžiui, asmuo negalės dirbti vadovu arba pretenduoti į vadovo pareigas, jeigu bus padaręs tyčinį ar korupcinio pobūdžio nusikaltimą arba bus pripažintas šiurkščiai pažeidęs profesinės veiklos ir etikos taisykles. Tokiu pažeidimu laikomas žmogaus orumo žeminimas, įstaigos reputacijos diskreditavimas.
Siekiant užtikrinti įstaigų vadovų teisėtų lūkesčių apsaugą, projektuose nustatomos pereinamosios nuostatos dėl naujos vadovų skyrimo tvarkos. Maksimalus kadencijų skaičius būtų pradedamas skaičiuoti tik įsigaliojus įstatymui. Tiems įstaigų vadovams, kurie buvo priimti į pareigas neterminuotai, būtų taikomas vienerių metų pereinamasis laikotarpis. Terminuotam laikui paskirti vadovai galėtų užbaigti savo kadenciją.
Po pristatymo už teisės aktų pakeitimus balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 22 parlamentarai. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Kultūros komitete, papildomais – Socialinių reikalų ir darbo ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 31 d.