REZOLIUCIJA DĖL TEISINGO ATLYGIO VIZUALIESIEMS MENININKAMS UŽ KŪRYBINĮ DARBĄ

Patvirtinta visuotiniame Lietuvos dailininkų sąjungos suvažiavime – metinėje ataskaitinėje konferencijoje, vykusioje 2018 m. balandžio 13 d. viešbutyje „Europa City“, J. Jasinskio g. 14, Vilnius

Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS) gindama dailininkų teises ir siekius, laikosi savo pozicijos, kad dailininkų darbas, kaip bet koks kitas darbas turi būti apmokamas. Šiuo metu vizualiųjų menų kūrėjai negauna jokio atlygio už parodas, kai jų kūryba eksponuojama parodose muziejuose, galerijose bei kitose viešosiose erdvėse, nors šio meno reikšmė visuomenei jau nekvestionuojama.

Nuo 2015-2017 m. LDS vykdo problemą aktualizuojančius susitikimus, tarptautines diskusijas ir konferencijas. LDS pirmininkė Edita Utarienė su dailininkų delegacija 2017 m. dalyvavo susitikimuose su LR Seimo kultūros komiteto nariais – Ramūnu Karbauskiu, Vytautu Kernagiu, Vytautu Juozapaičiu, Robertu Šarknicku bei kitų komitetų atstovais. 2017 m. spalio 11 d. LR Seimo Kultūros komitete vykusiame posėdyje išsamų pranešimą šia tema pristatė specialiai į šį posėdį LDS pakviesta Švedijos dailininkų (KRO) ir Švedijos amatų ir industrinio dizaino (KIF) asociacijų juristė Sofie Grettve. Ji buvo viena darbo grupės, 2009 m. parengusios įstatyminį pagrindą MU susitarimui, kuris Švedijoje įteisino apmokėjimo dailininkams už parodas pataisas, narių. MU Agreement – apmokėjimo už parodas sutarties modelis sudaromas tarp institucijos ir menininko. Šis valstybinis susitarimas jau ne vienerius metus funkcionuoja Švedijoje, todėl dailininkams už parodas atlygį moka visos valstybinės parodų erdvės bei nemaža dalis privačių muziejų bei galerijų. Praėjusiais metais tokį įstatymą priėmė ir Vokietija. Priklausomai nuo parodos tipo, dydžio ir trukmės yra nustatoma minimali suma, kurią turi gauti dailininkas už savo kūrinių eksponavimą. S. Grettve akcentavo šio mechanizmo lankstumą, t. y. galimybę būti pritaikomu pagal šalies ekonominį lygį ir finansines biudžeto galimybes. Dėka galimos adaptacijos, įstatymo modelis yra palankus integracijai į bet kurios šalies įstatyminę bazę. Esame tikri, kad pasinaudojant gerąja kitų šalių patirtimi, turėtų būti sukurtas teisingo atlygio vizualiesiems menininkams už kūrybinį darbą mechanizmas ir Lietuvoje. Tai ne tas pats, ką įteisina LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 33 str., nors ir šis įstatymas realiai neveikia.

Šia rezoliucija reiškiame teisėtą dailininkų bendruomenės reikalavimą, jog atsižvelgiant į specifinį dailės srities mikroklimatą, būtų palaipsniui diegiamas būtent šiam laukui palankus valstybinio finansavimo mechanizmas, veikiantis apmokant kūrėjams už parodas.

Kviečiame Lietuvos LR Seimą, Kultūros ministeriją ir kitas su kultūra ir/ar jos finansavimu susijusias institucijas užtikrinti realų postūmį šia linkme, drauge realiai ieškoti šios problemos sprendimo galimybių. LDS yra dalyvavusi ne viename tarptautiniame seminare šiais aktualiais klausimais, yra žinoma kitų Europos šalių padėtis, todėl esame pasiryžę visokeriopai bendradarbiauti siekiant padėti Lietuvos vizualiojo meno kūrėjams.

Parašykite komentarą