Kalbant apie universalų dizainą, Lietuva gyvena ribinėmis būsenomis: nuo „tai mums neaktualu, čia neįgaliųjų poreikiai ir reikalai“ iki „projektuojame, statome bendruomenei ir pasitardami su bendruomene“, taigi atliepdami bendruomenės poreikius.
Mes kasdien naudojamės išmaniaisiais telefonais, nes jie patogūs naudoti, valdomi intuityviai. Eidami į prekybos centrus net pamirštame, kad kitados reikėdavo spausti rankeną ir stumti duris – dabar jos atsidaro ir užsiveria pačios. Jau yra naujos statybos daugiabučių namų, kuriuose į būstą bet kuriame aukšte su vaikišku vežimėliu ar krepšiu ant ratukų, su neįgaliojo vežimėliu pateksite jų net nekilsterėję – nei ratukams sunkiai įveikiamų laiptų, nei slenksčių nebeliko. Kažkurioje iš šiaurės šalių buvo suskaičiuota, kiek žmonių naudojasi laiptais, o kiek pandusu, įrengtu šalia laiptų. Absoliuti dauguma rinkosi ne laiptus, o pandusą, nes tai, kas buvo projektuota specifinių problemų turintiems žmonės, pasirodė labai patrauklu visiems, nes patogu.
Visi šie pavyzdžiai yra susiję su universaliuoju dizainu ir jo principais, kurių yra septyni:
1. Vienodos naudojimo galimybės. Produktai yra suprojektuoti taip, kad jais vienodai patogiai galėtų naudotis skirtingas galimybes turintys asmenys, neišskiriant nė vienos vartotojų grupės.
2. Lankstumas. Dizainas suteikia galimybę pasirinkti naudojimo būdą, tinka dešiniarankiams ir kairiarankiams, padeda produktu pasinaudoti preciziškai ir tiksliai pagal paskirtį, prisitaiko prie vartotojo tempo.
3. Paprastas ir intuityvus naudojimas. Produkto vartojimo būdas lengvai suprantamas, nėra nereikalingų sudėtingų elementų, gali būti naudojamas, nepaisant vartotojo išsilavinimo ar kalbos mokėjimo, naudojimo informacija yra aiški.
4. Nujaučiama informacija. Svarbi informacija pateikiama skirtingais būdais – piktogramos, taktiliniai ženklai, žodiniai užrašai. Atskiri produkto elementai turi būti taip išskirti, kad juos būtų galima aiškiai aprašyti instrukcijoje.
5. Tolerancija klaidai. Pavojingi produkto elementai turi būti eliminuoti, izoliuoti arba uždengti, o dažniausiai naudojami elementai – lengviausiai prieinami.
6. Nedidelės fizinės pastangos. Produktas turi būti suprojektuotas taip, kad jo naudojimas reikalautų minimalių fizinių pastangų.
7. Optimalus dydis ir erdvė. Lengvam naudojimui ir pasiekiamumui užtikrinti, turi būti numatyta tinkama vieta ir erdvė, kad produktu galėtų naudotis visi asmenys, nepriklausomai nuo jų kūno išmatavimų, laikysenos ar mobilumo. Visi elementai pasiekiami tiek iš sėdimos, tiek iš stovimos pozicijos.
Senstanti visuomenė – slaugyti ar sudaryti savarankiško gyvenimo sąlygas?
Lietuva, kaip ir visa Europa, sparčiai sensta – mažėja gimstamumas, trūksta darbo jėgos. Tad logiška, kad reikia skatinti arba bent jau sudaryti patogias sąlygas auginti vaikus ir daryti visa, kad kuo ilgiau žmonės būtų aktyvūs darbo rinkoje.
Pastaroji išlyga turi ir kitą pusę. Kadangi daugėja vyresnio amžiaus, senų žmonių, atsiranda poreikis juos prižiūrėti, jais pasirūpinti, vadinasi, reikia taip trūkstamos darbo jėgos socialinių paslaugų sferoje. Mūsų medicinos seserys jau dabar yra viliojamos dideliais atlyginimais, kad tik važiuotų į Šiaurės šalis, Vokietiją prižiūrėti senų žmonių, kuriems reikia pagalbos.
Tačiau yra ir kitas sprendimas, bent iš dalies palengvinantis tokią situaciją. Garbaus amžiaus žmogaus būstas, namas, aplinka turi būti sutvarkyta taip, kad jis kuo ilgiau galėtų gyventi savarankiškai. Ir sprendimas vienas – būstą, aplinką įrengti pagal universalaus dizaino principus.
Situacija tokia, kad tikėtis greitų teigiamų pokyčių nėra pagrindo – Lietuva sparčiai sensta, mažai gimdo vaikų. Statistikos departamento duomenimis, pensinio amžiaus žmonių 2013–2017 metais buvo 667 102 – 637 244, o tais pat metais vaikų gimė 29 885–29 612.
Kodėl verslui naudinga žinoti apie klientų poreikius
Suomija yra viena iš tų šalių, kuriose prieinamumui arba universaliam dizainui skiriama daug dėmesio. Nekilnojamojo turto plėtotojai Suomijoje gerai žino, kad universalus dizainas, taikomas projektuojant ir statant gyvenamuosius namus, ne tik kuria patogų gyvenimą žmonėms, bet ir atveria naujų galimybių, nišų verslui.
Balandžio 26 d. į Lietuvą atvyksta Suomijos YIT korporacijos viceprezidentas Pekka Helin. Jis vadovauja Papildomų paslaugų gyventojams padaliniui. Šio padalinio esmė – išsiaiškinti, kokių poreikių turi atskiros gyventojų grupės ir projektuoti namus, kurie šiuos poreikius patenkintų. Korporacija taip pat renka duomenis apie tai, kokie būsto elementai trukdo arba neleidžia patenkinti būsto gyventojų poreikių ir juos palaipsniui šalina. Taigi klientas gauna jo poreikius atitinkantį būstą, o verslas turi pranašumą rinkoje.
Filmuotas siužetas: UNiversalus dizainas, nedidelių fizinių jėgų principas. (Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM)