Minint Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio metus, Lenkijos Respublikos nacionalinę šventę – Gegužės 3-iąją – ir 1791-ųjų pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje metines, Seimo posėdyje paminėtos Gegužės 3-iosios Konstitucijos metinės.
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pakvietė Gegužės 3-iosios Konstitucijos kūrėjų įpėdinius padaryti viską, kad visos valstybės, įsikūrusios buvusiose Abiejų Tautų Respublikos žemėse, turėtų galimybę tapti laisvos ir vieningos Europos dalimi.
Seimo vadovas pabrėžė, kad ši pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje priimta rašytinė Konstitucija suteikia mums puikią progą apmąstyti konstitucinių principų reikšmę ir svarbą. „Skirtingai negu Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucija, kuria buvo siekiama įtvirtinti valstybę, ar keliais mėnesiais vėliau priimta Prancūzijos Konstitucija, kuria siekta įtvirtinti revoliucijos laimėjimus, Abiejų Tautų Respublikos priimta Konstitucija buvo siekiama sudėtingu istoriniu laikotarpiu išsaugoti valstybę“, – akcentavo V. Pranckietis. Jo teigimu, šiandien mus dar glaudžiau vienija bendri šių dienų ir ateities svarbiausieji iššūkiai: agresija Europos Sąjungos kaimynystėje Ukrainoje, tolesnė Ukrainos eurointegracija ir laisvos bei vieningos Europos ateitis.
„Matydami grėsmes iš Rytų, turime eiti išvien ir kartu atremti naujus iššūkius. Mažų tautų nebūna, bendra žmogiškųjų vertybių gynyba nugali ir galingiausias jėgas. Esame pavyzdys kitoms valstybėms, tokioms kaip Ukraina, Gruzija, Moldova“, – kalbėjo Seimo Pirmininkas, pažymėdamas, kad mūsų valstybių parlamentai daug prisideda prie Ukrainos eurointegracijos.
Lenkijos Seimo vicemaršalka Beata Mazurek savo kalboje tvirtino, kad Gegužės 3-iosios Konstitucija visuotinai pripažįstama kaip didžiausias, žymiausias parlamentarizmo pasiekimas. Jos įsitikinimu, bendra istorija rodo, kad lenkų ir lietuvių bendrumas, kaip ir anksčiau, egzistuoja, nors turi kitą pobūdį – Europos Sąjungoje.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Andrijus Parubijus įsitikinęs, kad Gegužės 3-iosios Konstitucijos priėmimas yra reikšmingas ne tik mūsų regionui, bet yra ir labai svarbus įvykis visai Europai. Jo tvirtiniu, tai yra vienas iš reikšmingiausių mūsų bendros istorijos puslapių, rodantis laisvės troškimą ir garbės gynimą. Ukrainos parlamento vadovas pabrėžė, kad jie laimės karą, vykstantį Ukrainoje, nes Rusija negali būti stipresnė už tautų laisvės ir garbės saugojimo troškimą.
Seimo Gegužės 3-iosios grupės pirmininko, Seimo nario Andriaus Kubiliaus nuomone, visiems mums, ne tik ukrainiečiams, reikalinga Ukrainos sėkmė, kurios labiausiai bijo šiandieninis Kremlius. „Su naujuoju Maršalo planu padėdami Ukrainai tapti sėkminga, mes padėsime ir postputininei Rusijai transformuotis, tikiuosi, į neagresyvią, nekleptokratinę, taikią ir galimai europietišką kaimynę. O tai ir yra didžiausias mūsų interesas“, – sakė A. Kubilius. Džiaugdamasis šiuo metu tikrą renesansą išgyvenančiais Lietuvos ir Lenkijos santykiais, Seimo narys pabrėžė, kad mus vienija ne tik bendra istorija ir ne tik geri tarpvalstybiniai santykiai, tačiau ir bendri ateities iššūkiai. „Ir didžiausias mūsų bendras iššūkis, apie kurį turime kalbėti šiandien, gegužės 3-iąją, tai mūsų regiono bendras geopolitinis saugumas, už kurį šiandien vyksta mūšis Ukrainoje“, – kalbėjo A. Kubilius.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlavas Okinčicas įsitikinęs, kad Gegužės 3-iosios Konstitucija, nepaisant kai kurių politikų ir istorikų teiginių, vienijanti valstybės sistemą, nenutraukė atskiro Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės egzistavimo. „Gegužės 3-iosios Konstitucija tapo nacionalinio sutarimo, taikaus dalijimosi valdžia Tėvynės labui simboliu“, – sakė signataras, kartu pažymėdamas, kad ji parodė, kaip konfliktus galima spręsti be kraujo praliejimo, taikiai.
Nepriklausomybės Akto signataras Č. Okinčicas pasidžiaugė, kad Lietuva pradeda minėti Gegužės 3-iosios Konstitucijos dieną ir pasiūlė ją sekant kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu skelbti šventine ir Lietuvoje.
Minint 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos jubiliejų, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros vedėjas doc. dr. Andžejus Pukšto, pakvietė rūpintis savo valstybių teisinėmis sistemomis, globoti laisvės principus ir kartu kurti Lietuvą, Lenkiją, Ukrainą, – kurios buvo, yra ir bus.