Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamasis Ministre Pirmininke, dėkoju už pasveikinimus. Gerbiamieji kolegos, Lietuva daugiau nei du dešimtmečius siekė tapti turtingųjų klubu vadinamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos dalimi, jos visateise nare. Mėginimų būta net tris kartus. Pirmasis – 1996 metais, kai kartu su Latvija ir Estija paskelbėme deklaraciją, prašydami glaudesnio bendradarbiavimo su EBPO. Buvo sudaryta programa, pagal kurią Baltijos valstybėms buvo teikiama pasirengimo narystei pagalba. Atėjus laikui priimti sprendimus, EBPO pasirinko pradėti derybas tik su Estija. Inicijuoti dialogą antrą kartą Lietuva pabandė 2002 metais. Mėginimų būta ir 2012 metais, deja, ir vėl nesėkmingai.
Šiandien jau turime kuo pasidžiaugti. Vienas svarbiausių XVI Vyriausybės išsikeltų prioritetų – Lietuvai tapti visateise Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare – jau finišo tiesiojoje, kaip Ministras Pirmininkas sakė, jau yra ir galutinai priimtas sprendimas.
Derybos, trukusios trejus metus, užbaigtos. Sulaukėm EBPO Tarybos teigiamo sprendimo, kuris, kaip ir minėjo premjeras, kaip tik yra priimtas.
Norėčiau pasidalinti su jumis esminiais momentais, susijusiais su stojimo į šią įtakingą tarptautinę organizaciją procesu, ir savo tiesiog asmeniniais prisiminimais.
Jau pati stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją kelio pradžia nebuvo iš lengvųjų. Mažai kam žinomas faktas, kad į Lietuvos iniciatyvą kai kurios EBPO tarybai priklausančios šalys žiūrėjo atsargiai. Dar 2013 metais mūsų delegacijai viešint organizacijos būstinėje Paryžiuje, sulaukėme ne tik sveikinimų, bet išgirdome ir abejonių mūsų galimybėmis.
Be to, pagal „nerašytas“ EBPO plėtros politikos taisykles, kalbėtis su nauja valstybe kandidate iš Europos (noriu pabrėžti), norėta tik užbaigus derybas su Latvija. Šios pozicijos tvirtai, netgi nepalaužiamai tuo metu laikėsi organizacijos Generalinis Sekretorius Anchelis Gurija (Angel Gurría).
Teko įdėti nemažai darbo ir įtikinti ne tik jį, bet ir dvejojančius užsienio valstybių nuolatinius atstovus prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, kad derybos su kaimynine Latvija nėra priežastis atitolinti dialogą su mumis.
Tvirtas mūsų pozicijos laikymasis, netgi, sakyčiau, užsispyrimas, taip pat nuolatiniai aukšto politinio lygio kontaktai leido pelnyti abejojančių mumis palankumą. Galėčiau netgi nukrypti nuo savo teksto ir pasakyti, netgi išsiaiškinome, kurios EBPO valstybės narės paprašė Lietuvos klausimą atidėti vėlesniam laikui. Visų EBPO valstybių ambasadoriai buvo sukviesti Paryžiuje į Lietuvos ambasadą ir tie neformalūs, šilti, draugiški pokalbiai vakare leido įtikinti tuos keturis ambasadorius, tuo metu abejojančius, kad Lietuvai būtų padaryta tam tikra išimtis. Matome, kad tie žmogiškieji, neformalūs kontaktai kai kada daugiau nulemia nei kokie nors susirašinėjimai ar kiti dalykai.
Nepaprastai svarbus buvo Angelos Merkel indėlis. „Ledai“ iš vietos dar sparčiau pajudėjo 2013 metų viduryje, dvišalio susitikimo su Vokietijos kanclere A. Merkel metu. Puse lūpų užsiminus apie mūsų vieną svarbiausių užsienio politikos prioritetų – tapti visateise EBPO nare, ponia A. Merkel nesudvejojo susisiekti su šios organizacijos Generaliniu Sekretoriumi A. Gurija bei telefoninio pokalbio metu užtarė mus geru žodžiu. Žinant rezervuotą EBPO vadovo požiūrį į Lietuvos kandidatavimą, tai buvo vertinga paspirtis.
Tokį ponios A. Merkel žingsnį šiandien vertinu kaip pagarbos Lietuvai, jos pasiekimų įvertinimo išraišką. Vokietijos kanclerės palaikymas šiuo svarbiu Lietuvai klausimu pravėrė mums „duris“, pro kurias ilgai nedelsdami ryžtingai žengėme. Aš matau ambasadorių Deividą Matulionį, kuris tuo metu buvo Vokietijoje ambasadoriumi, ir turiu prisiminti ir pasidalinti mintimis, kada paskui mums skambino Generalinis Sekretorius A. Gurija, buvo pasakyta kuriuo laiku skambins, tad mes gatvėje derinome galutinį nutarimo projektą, įjungę mano telefono garsą. Tiesiog kiekvieną žodį turėjome išstudijuoti, ar jis mums tinka. Tikrai tie prisiminimai šiandien yra mums labai malonūs.
Siekiant pasiruošti stojimo procesui, 2013 metų rudenį buvo sudarytas Lietuvos ir EBPO bendradarbiavimo veiksmų planas. Juo remdamiesi EBPO ekspertai atliko mūsų šalies viešojo valdymo, reguliavimo politikos, valstybės valdomų įmonių valdymo peržiūras, parengė pranešimą apie jaunimo užimtumo politiką. Netrukus buvo sudaryta tarpinstitucinė komisija, kuri buvo atsakinga už spartų ir sklandų Lietuvos Respublikos pasirengimo narystei EBPO procesą. Komisijos reikliai vykdomas veiksmų koordinavimas užtikrino nuolatinę proceso pažangą ir laiku priimtus sprendimus.
2015 m. gruodžio 16 d. Vyriausybė pritarė pagrindiniam stojimo į EBPO strateginiam dokumentui, t. y. Lietuvos pradiniam memorandumui, kuriuo Lietuva prisiėmė įsipareigojimus suderinti nacionalinį teisyną su EBPO nuostatomis, ir įteikė jį organizacijos vadovybei. Prasidėjus stojimo procesui, mūsų laukė intensyvus darbas. Siekiant įgyvendinti rekomendacijas teko peržiūrėti teisinę bazę. Daugiausia iššūkių laukė valstybės valdomų įmonių valdymo tobulinimo srityje. Būta nemažai nuomonių skirtumų, karštų diskusijų, bet mums pakako politinės valios priimti reikalingus sprendimus.
Dabartinis status quo tik įrodo, kad sugebėjome susitelkti ir nueiti visą ilgą kelią „nuo tikslo iki rezultato“. Visi puikiai žinome buvimo šioje organizacijoje naudą. Apie tai nemažai kalbėjo Ministras Pirmininkas. Visgi norėčiau akcentuoti, kad narystė EBPO reiškia užrašą „Atidaryta“, kurį Lietuva pasikabins ant savo „durų“, taip pasiųsdama signalą užsienio investuotojams ir visiems kitiems, ieškantiems solidaus, patikimo partnerio.
Apibendrindamas norėčiau pasidžiaugti, kad šį kartą iniciatyva nenugulė stalčiuose. Dėl to esu dėkingas visiems, prisidėjusiems prie šio tikslo įgyvendinimo – šalies vadovams, buvusiems ir esamiems, išskirtinai Seimo Pirmininko pavaduotojui bei Europos reikalų komiteto pirmininkui G. Kirkilui ir visai jo komandai, valstybės diplomatams ir tarnautojams. Visiems, kurie kaip viena komanda, kaip vienas „kumštis“ dirbo dėl bendro tikslo.
Dažnai kalbu apie pokyčius ir akcentuoju, kad norėdami pokyčių, turime keistis ir patys. Sveikinu mus visus, nes pasiektas rezultatas yra įrodymas to, kad jei norime, tai galime. Įvykdę EBPO rekomendacijas padarėme didžiulį žingsnį modernios bei progresyvios valstybės link. Neabejoju, kad šiandien Lietuvą pasieks džiugi žinia, kurią jau turime ir mes tapsime vienos stipriausių ir įtakingiausių organizacijų pasaulyje nare.
Labai simboliška, kad tai vyksta valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimo metais. Ačiū už dėmesį.